Pajūrio naujienos
Help
2019 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 85 %
Naktį-1°C debesuotumas 100 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2019" rinkimai

Marius MEŠKAUSKAS
Aušra KUNDROTIENĖ
Dalia BRUŽIENĖ
Indrė JUODEIKIENĖ
Benediktas JURČYS
Arnas KARUŽAS
Kristina RIMIENĖ
Birutė STALMOKIENĖ
Julius KANARSKAS
Nijolė RAUDYTĖ
Juozas PELIONIS
Simas KONČIUS
Apklausa

Ar jums patinka kalėdinių eglių lenktynės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Indrė Trusovė teigia, kad svarbiausia yra neieškoti tobulybės, kuri neegzistuoja, nes viskas, net ir sveikas gyvenimo būdas, turi būti paremtas balansu, o ne griežtais draudimais ar fanatizmu, kuris ilgai netrunka.

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakoja mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

Pokyčiams įtaką darė sveikatos negalavimai

Dažniausiai neužtenka būti vien fiziškai aktyviam, norint išvengti antsvorio ar tam tikrų sveikatos problemų, o taip pat norint jaustis laimingu bei džiaugtis veidrodyje matomu atvaizdu.

„Anksčiau nekreipiau dėmesio ir per daug nesigilinau į savo gyvenimo įpročius, tačiau buvau depresyvi ir nelaiminga, o kai būdama 23-ejų metų nebegalėjau nusileisti iš 5-ojo aukšto nesustojusi pasiilsėti, – itin rimtai susimąsčiau apie gyvenimo būdo keitimą“, – atvirauja mitybos specialistė I. Trusovė.

Kiti žingsniai buvo domėjimasis įvairiomis organizmo valymo programomis, mokslinės literatūros skaitymas, gilinimasis į maisto derinimą bei kitų žmonių patirtis, kol galų gale visa tai natūraliai virto ne tik nauju gyvenimo būdu, bet ir profesija.

Nors ir visas šis virsmo etapas reikalavo be galo daug jėgų bei vidinės motyvacijos, pakitęs kūno svoris, pagerėjusi nuotaika ir savijauta, susitvarkęs virškinimas, dingusios skrandžio bei tuštinimosi problemos privertė judėti pirmyn ir kardinaliai viską keisti.

Atsiradus dukrytei viskas tik pagerėjo

Besilaukiant pirmosios atžalos Amandos, I. Trusovę užklupo daliai mamų pažįstamas jausmas, siejamas su toksikoze. Nuolatinis pykinimas, silpnumas ir skaudanti galva buvo patys „geriausi“ draugai, todėl nors ir buvo stengiamasi valgyti daugiau daržovių, vaisių ir nenaudoti papildomo cukraus, dažnai besilaukiančioji tiesiog džiaugdavosi atsiradusiu natūraliu noru bent kažką suvalgyti.

Žinoma, pasitaisius sveikatai, tokie vertingi produktai kaip kiaušiniai, žuvis ar žalieji kokteiliai, kurių ankstesniu nėštumo periodu organizmas nepriėmė, visiškai grįžo į mitybos racioną, o gimus pirmajai dukrytei, buvo dar didesnis noras kuo atsakingiau rinktis valgomą maistą, grįžti į mėgstamą sporto salę ir, žinoma, kuo aktyviau bei įdomiau leisti šeimos laisvalaikį.

Tiesa, šiuo metu gyvenant antrojo vaikelio laukimu, I. Trusovę ir vėl kamuoja varginanti toksikozė, tačiau likusi šeimos dalis toliau sėkmingai maitinasi įvairiu ir sveiku naminiu maistu, o besilaukiančiai mamai pats skaniausias ir dažniausias patiekalas dabar yra graikiškos salotos.


Pasak gydytojos dietologės A. Jauniškytės-Ingelevičienės, pastebėjus vaiko nutukimo riziką rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, nes tuomet tėvams bus lengviau suprasti galimas priežastis ir po truputį stengtis jas šalinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

Nebėra aktualu vien suaugusiems

Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali vien suaugusiesiems.

Norint diagnozuoti nutukimą, specialistams užtenka žinoti žmogaus ūgį ir svorį: suaugusiesiems yra apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), o vaikams naudojamos procentilio lentelės – jeigu skaičius viršija 97-ąjį procentilį, tuomet nustatomas antsvoris. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų.

Netiesa, kad valgo daugiau nesveiko maisto

Daugelis tikriausiai pritartų minčiai, kad vaikai, valgantys daugiau nesveiko maisto, yra labiau nutukę, tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – nutukę vaikai neskanauja daugiau įvairių bulvių traškučių, saldumynų ar kito nesveiko maisto už tuos, kurių kūno masė siekia normos ribas.

Iš tiesų, nutukimo priežasčių yra labai daug ir ne visuomet galima labai tiksliai pasakyti, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės. „Vaiko svorį lemia ne tik jo genai ar gyvenimo būdas, bet įtaką daro net ir tai, kaip maitinosi mama ar močiutė savojo nėštumo metu.

Pavyzdžiui, jei vaikas nėštumo metu gavo nepakankamą maisto kiekį, tai taip pat padidina vaiko nutukimo riziką“, – teigia gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Žinoma, nutukimą gali sukelti ir nepakankamas miegas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ekrano, įtampa ar stresas.


Darželyje – konfliktas dėl vaistų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-11-08

Į „Pajūrio naujienų“ redakciją užsukęs mažamečio senelis piktinosi Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ darbuotojų elgesiu – jam sunku buvo suvokti, kodėl, paprašius bronchine astma sergančiam anūkui supurkšti šeimos gydytojo paskirtus vaistus, buvo sulaukta atžagarumo, maža to, pareikalauta papildomų dokumentų. „Kokią teisę jos turi taip elgtis?“ – retoriškai klausė jis.

Išpūtė burbulą

Tačiau šį incidentą lopšelio-darželio „Rasa“ direktorės pareigas laikinai einanti Daiva Pučkorienė pavadino be reikalo išpūstu burbulu. Tiek auklėtojos, tiek pati direktorė teigė pasielgusios taip, kaip reikalaujama rajono Savivaldybės vyriausiosios gydytojos parengtose ir su ugdymo įstaigomis suderintose tvarkose.

„Naujos arba pasikeitusios tvarkos kaskart būna pristatomos visuotiniame tėvų susirinkime. Tie, kurie domisi, nori išgirsti, ateina ir sužino“, – įsitikinusi D. Pučkorienė.

Anot jos, trečius metus lankančio berniuko mamai, kadangi susirinkime ji nedalyvavo, buvo paaiškinta asmeniškai: jeigu gydytojo išduotoje pažymoje apie vaiko sveikatą vaistai nėra rekomenduojami, vadinasi, jų vartoti ir nereikia. Šiam vaikui išduotoje pažymoje, pristatytoje prieš rugsėjo 1-ąją, tokios rekomendacijos nebuvo, įrašytas tik kodas, pažymintis ligą. Tiesa, įsiklausiusi į pedagogių žodžius, po mėnesio mama atnešė naują šeimos gydytojo pažymą, šįkart jau su rekomenduojamais vaistais. Tačiau, kad jie iškart būtų supurkšti, to nepakanka.

„Mes su mama aiškinomės, ką toliau daryti, gal ir būtume išsiaiškinusios taikiai, bet nežinia, iš kur šalia išdygo ir triukšmą sukėlė senelis. Jis nepatenkintas, kad neva tik Kretingoje galiojančios papildomais reikalavimais apipintos tvarkos“, – apie incidentą pasakojo darželio vadovė.

Pasielgė teisingai

Už vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą atsakinga Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Lina Kelevišienė patikino, kad lopšelio-darželio „Rasa“ darbuotojos pasielgė taip, kaip ir turėjo pasielgti.

Pagal nustatytą tvarką, pristačius šeimos gydytojo pažymą, kurioje nesvarbu, kokia lėtine liga – bronchine astma, cukriniu diabetu ar alergijomis – sergantiems ugdytiniams rekomenduojami vaistai, tėvai pirmučiausia privalo parašyti prašymą-sutikimą šiuos vaistus duoti vaikui. Gydytojo rekomendacijoje turi būti nurodytos dozės ir kokiu periodiškumu preparatus vartoti. Ant originalios pakuotės – aiškiai užrašytas vaiko vardas, pavardė, grupė ar klasė, kurią lanko, taip pat būtinas ir pats vaisto aprašas. Be to, pirmoji dozė iš naujos pakuotės vaikui turi būti suduota namuose, bet tėvai tai gali padaryti ir atėję į mokyklą ar darželį.

L. Kelevišienės teigimu, ugdymo įstaigoje vaikams rekomenduojamus vaistus administruoja arba ten dirbantys už sveikatos priežiūrą atsakingi visuomenės sveikatos biuro specialistai, o kai jų nėra – įstaigos vadovo įgalioti darbuotojai. Kad būtų išvengta klaidų, vedamas ir specialus žurnalas, kuriame užregistruojama, kada kokios dozės vaikui duotos.

„Mūsų specialistės ugdymo įstaigose turi ir, reikalui esant, panaudoja nebent bintą, pleistrus, termometrą ir aparatą kraujospūdžiui pamatuoti. Jos negali vaikui sugirdyti jokio vaisto – nė paprasto nuo galvos skaudėjimo. Jei kuris rimčiau suserga, apie tai nedelsiant pranešama tėvams ir kviečiama greitoji medicinos pagalba“, – tvarką paaiškino L. Kelevišienė.

---

Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, rajono mokyklose įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis serga 676 vaikai. Kiek lopšeliuose-darželiuose, žino tik pačios įstaigos, sveikatos darželiuose stebėsenos informacinė sistema dar kuriama.


Batikos paveiksluose pavaizduoto mėlyno ūko fone – Kretingos ligoninės vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė (kairėje) ir Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė.

Kretingos ligoninės Vaikų skyrius pasipuošė ekspresyviais batikos paveikslais, kuriuos iš pačių sukurto ciklo „Mėlio ūko paslaptys“ atvežė Kretingos dienos veiklos centro bendruomenė.

Vaikų skyrių ir Dienos veiklos centrą jau daugel metų sieja bendrystė: centras kasmet pasistengia pradžiuginti mažuosius ligonius, ypač – prieš šventes, surengdami parodas ar išpuošdami skyriaus patalpas bei langus pačių sukurtais darbais.

Pasak Dienos veiklos centro vadovės Birutės Viskontienės, batikos darbų ciklą pagal projektinę veiklą jų lankytojai, vadovaujami darbuotojos Astos Naureckaitės, kūrė visus metus. Ši paroda apkeliavo Lietuvą – pabuvojo bibliotekų, mokyklų bei kitose viešosiose erdvėse, kol grįžo į Kretingą ir prieš šias Kalėdas džiugins ligoninės kolektyvą bei besigydančius vaikus.

„Paveikslai – dideli, mėlyni, pulsuojantys gyvybe, tiesiog nušvito koridoriaus sienos“, – paroda pasidžiaugė Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė.

Ji sakė, kad Vaikų ligoninei dėmesį parodo ir kitos miesto įstaigos – paveikslų yra dovanojusi ir Kretingos meno mokykla. Todėl jie gali dažnai atnaujinti skyriaus erdves, kurdami puošnią aplinką bei dinamišką nuotaiką.

„P. n.“ informacija


Kuo pavojinga ignoruojama paauglystė

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-11-08
Psichologė Vika Gridiajeva akcentavo, kad paauglystė nėra nuosprendis.

Bendraudama su tėvais Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva dažnai jų klausia, kada, tėvų manymu, prasideda paauglystė: „Atsakyme įprastai slypi baimė, nežinia, baisiausios fantazijos, kaip reikės visa tai ištverti.“ Abejonės kamuoja daugelį tėvų, vieni pradeda ieškoti sprendimų, pagalbos, kiti – ne.

Turėtų prisiminti save

Psichologė juokavo, kad jos keturmetei dukrai paauglystė jau prasidėjo, tačiau iš karto atkreipė dėmesį, kad noras būti savarankiškiems, „aš viską žinau, galiu“ sindromas yra būdingas ir mažiesiems: „Nebūtinai tai turi būti krizė.“

Kalbėdama apie paauglystę V. Gridiajeva atskiria du dalykus: paauglystę, kaip visiškai natūralią žmogaus raidą, ir paauglystės krizę, kuri sunkiai pakeliama tiek pačiam paaugliui, tiek jo aplinkai. „Natūralią raidą išgyvename visi. Paauglystė nėra nuosprendis, tai – tiesiog periodas. Šiuo laikotarpiu žmonės, kuriuos auginame, nebėra vaikai, tačiau nėra ir suaugę. Jie – kelyje, kuriame jų pagrindinis uždavinys yra atsakyti į klausimą, kas jis ir kas tas gyvenimas“, – kalbėjo psichologė.

Paaugliai turi ir kitą užduotį – „nuversti“ valdžią namuose, nes jie nori būti svarbiausi. Trečia – paaugliai bando suprasti, kas vyksta su jo kūnu, šis uždavinys, anot specialistų, yra ypač svarbus.

Norint „išgyventi“ paauglystę, V. Gridiajeva tėvams linki grįžti mintimis į savo paauglystę ir prisiminti tokį jausmą: „Atrodo, kad gyveni scenoje, visi tave stebi, vertina, kritikuoja. Nuolat sulauki klausimų, kuo būsi baigęs mokyklą, kai galvoje sukasi mintys – ar aš pakankamai gražus, protingas, populiarus. Jei pasimatuotume paauglio batus iš naujo, tikiu, kad ne vienam spaustų koją. Taigi, pirmiausia, tėvai turi suprasti ir legaliai priimti jų išgyvenimus.“

Gerbti paauglių sprendimus – dar vienas svarbus momentas esant šiam amžiaus periodui. Psichologės teigimu, tai nereiškia, kad jie gali elgtis, kaip nori, tačiau tėvai turi pagalvoti, kuris klausimas yra vertas „kovos“.


Ligoninės sėkmę lemia įranga ir specialistai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-11-08
Rodydamas tarptautiniuose kongresuose įgytus sertifikatus, gydytojas chirurgas-onkologas Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Pranas Šniuolis sakė novatoriškas žinias išsyk pritaikąs praktiškai.

Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriui trečius metus vadovaujantis buvęs ilgametis Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriaus gydytojas chirurgas-onkologas, daugelio novatoriškų operacijų Lietuvoje pradininkas Pranas Šniuolis nuolat tobulina profesines žinias pasauliniuose kongresuose, konferencijose, kursuose, o grįžęs jomis pasidalija su kolegomis.

Chirurgijos novatorius Lietuvoje

P. Šniuolio žodžiais, kiekvienas šalies gydytojas kas 5-erius metus privalo pasitobulinti Vilniaus, Kauno universitetinėse klinikose arba užsienyje, nes medicina yra itin dinamiška mokslo sritis. Neseniai jis grįžo iš pasaulinio išvaržų gydymo kongreso Vokietijoje, Hamburge, kur buvo suvažiavę medikai iš JAV, Europos, Singapūro, Kinijos, Australijos. Strasbūre klausėsi mokymų apie nutukimo gydymą, prieš metus dalyvavo kolorektalinės chirurgijos mokymuose Londone, praėjusią vasarą – Neapolyje.

„Nuolat besimokydamas įgyji naudingų žinių ir tvirtą psichologinį pamatą, – nes pamatai, kad tai, ką daro visa Europa ir pasaulis, moki ir gali atlikti tu pats. Žinių svarbą savo darbe suvokiau jau išsyk po studijų, vos pradėjęs dirbti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – laimėjau konkursą ir išvykau į stažuotę Tel Avive Izraelyje“, – kalbėjo gydytojas.

Per 30 chirurgo-onkologo darbo metų P. Šniuolis dalyvavo įvairiuose endoskopinės ir bendrosios chirurgijos tobulinimosi kursuose Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje, Indijoje. Moderniosios chirurgijos srityje įgytas novatoriškas žinias P. Šniuolis ėmėsi pritaikyti ir savoje šalyje: jis pirmasis Lietuvoje atliko laparoskopines tiesiosios žarnos išėmimo, žarnyno šalinimo, stomos atstatymo operacijas.


Ieva Driukienė teigia, jog pagrindinė žindymo taisyklė būtų atmesti visas taisykles ir instrukcijas ir stengtis vadovautis natūraliais mamos instinktais bei intuicija, vis pasitikrinant su kompetentingu žindymo specialistu, jei kyla tam tikrų abejonių.

Nepagrįsta dvejonė, stresas, baimė ir nežinomybė – pagrindiniai pojūčiai, kuriuos patiria kone kiekviena žindyvė, pradėdama ruoštis kūdikio maitinimo etapui. Tačiau norint nuvyti visas neigiamas mintis tolyn, visų svarbiausia yra suprasti tai, kokią visapusišką naudą natūralus motinos pienas teikia kūdikiui ir mamai, o taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su kompetentingais specialistais, kurie nuramins ir tinkamai paruoš galimiems iššūkiams.

Apie tai, su kokiais žindymo neramumais susidūrė ir kaip juos sprendė, pasakoja „La Leche lygos“ žindymo vadovė, tinklaraštininkė ir keturių vaikų mama Ieva Driukienė, o savo įžvalgomis dalijasi medicinos mokslų daktarė, gydytoja neonatologė ir LSMU docentė Eglė Markūnienė.

Iššūkiai susilaukus pirmagimio

Kaip ir kiekvienai moteriai, I. Driukienei žindymo istorija prasidėjo dar prieš gimstant vaikeliui, o pirmų mėnesių vizitus pas gydytoją ji atsimena kaip egzaminus. „Nors ir visuomet žinojau, kad tik labai maža dalis moterų negali žindyti, vis tiek su kiekvienu vaiku yra ši baimė, o su pirmagimiu ji buvo pati didžiausia – ar vaikelis tikrai pakankamai suvalgo ir yra sotus. Žinau, kad tai galiu įvertinti atsižvelgdama į kūdikio tuštinimąsi ir šlapinimąsi, odos būklę ir bendrą savijautą, tačiau, matyt, man daro įtaką atmosferoje tūnanti visų moterų baimė nemokėti pasirūpinti savo vaiku“, – pasakoja tinklaraštininkė.

Pasak gydytojos neonatologės E. Markūnienės, neretai mamas gąsdina ne tik įvairiausios mintys ir abejonės, bet ir tam tikri įvykiai, kuriems reikalinga kompetentinga pagalba čia ir dabar. Nugriaužti ir skaudantys speneliai ar krūties uždegimas – pagrindinės problemos, kamuojančios nepatyrusias moteris pirmuoju žindymo laikotarpiu.

Vieną tokių situacijų patyrė ir I. Driukienė, kai augindama savo pirmagimį itin rimtai sunerimo apčiuopusi pieno sąstovius, tuomet ji dar nežinojo, ką tokiu atveju daryti, ir greitai pasikvietė konsultantę iš kursų, kuriuos lankė nėštumo metu. Kaip bebūtų, ji nebuvo kvalifikuota specialistė, todėl jos apsilankymas jaunos šeimos namuose įnešė daugiau sumaišties nei ramybės.


Grybai – ir sveika, ir ne

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-10-04

Grybautojai vaikšto po miškus ir dalijasi surinktu laimikiu. Prasidėjus rudens gėrybių metui žmonės susiduria ir su problemomis: kaip atskirti nuodingus grybus, kokius geriausia valgyti, kokie – apsinuodijimo požymiai.

Nežinai – nerink

Lietuvoje populiariausi grybai – baravykai. „Tikrinis, vasarinis, pušyninis – tos rūšys, kurias žmonės vadina bendruoju baravykų vardu. Kiti grybai – pagal asmeninį kiekvieno pomėgį“, – įvardino Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė vyriausioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė, pridūrusi, kad kitose šalyse populiarūs gali būti visai kiti grybai negu Lietuvoje.

Kokių grybų miške bus randama daugiausiai, priklauso nuo miško tipo – beržynas, eglynas, pušynas, mišrus miškas – ir sezono – vienokie grybai augs vasaros, kitokie – rudens pabaigoje.

„Valgomų grybų Lietuvoje yra nemažai, bet kiekvienam grybautojui jų tinkamų valgyti yra tiek, kiek jis juos pažįsta. Jei grybo gerai nepažįstate ir kyla bent menkiausia abejonė, jo rinkti maistui negalima“, – atkreipė dėmesį J. Motiejūnaitė.

Laboratorijos vadovė tikino, kad valgyti grybus yra ir sveika, ir ne – viskas priklauso nuo individualių organizmo reakcijų, virškinimo trakto sveikatos: „Grybuose yra naudingų veikliųjų medžiagų, bet jie yra ir sunkiai virškinamas maistas, be to, kai kurių negalima vartoti su alkoholiu.“

Viešojoje erdvėje galima pamatyti įvairiausių grybų paruošimo būdų, žmonės dalijasi ir savo asmeniniais receptais. Gaminti grybus galima įvairiai, priklausomai nuo rūšies – vienus reikia apvirti, kitus galima kepti.

„Lietuviai grybus ruošia įvairiai – jei žmogui tinka paruošimo būdas, vadinasi, viskas gerai. Vargu ar yra kokių specifinių klaidų gaminant grybus, nebent prisirinkus nežinomų grybų galima arba jais apsinuodyti, arba karčiais grybais sugadinti patiekalą. Galima apsinuodyti netinkamai konservuojant grybus arba vartojant surinktus po šalnų – jei buvo sušalę ir vėl atšilę“, – teigė J. Motiejūnaitė.

Vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, kyla klausimas, ar grybai priskiriami prie sveikuoliškų produktų. „Nėra sveikiausių ar naudingiausių žmogui valgomų grybų. Visi turi kažkokių naudingų savybių, bet jie nėra tai, kas dabar vadinama madingu žodžiu „supermaistas“. Tiesą pasakius, tokių maisto produktų apskritai nėra, tai tik – reklamos triukas“, – akcentavo J. Motiejūnaitė.

Galima apsinuodyti

Atskirti valgomą nuo nuodingo grybo, anot specialistų, įmanoma tik puikiai juos pažįstant. Daugelį lakštelinių grybų, tokių, kaip ūmėdės, kelmučiai, žvynabudės ir panašiai, galima supainioti su nuodingais grybais. „Saugiausia rinkti grybus, kurie turi skylutes (vamzdelius) kepurėlių apačioje, pavyzdžiui, baravykai ar raudonviršiai, nes Lietuvoje šios grupės nuodingų grybų praktiškai nėra.

Didžiausias pavojus, koks gali atsitikti, – kad grybautojai prisirinks karčius vaisiakūnius turinčių rūšių ir visas grybų katilas išvirus bus nevalgomas“, – paaiškino Mikologijos laboratorijos vadovė.

Vienintelė nuodinga baravykinių grybų rūšis – šėtonbaravykis – Lietuvoje itin reta, auga tik miškuose ant kalkingų dirvožemių, nerasta jau kelis dešimtmečius. „Tai, ką žmonės neretai pavadina šėtonbaravykiu, yra visai nekaltas baravykas paąžuolis – jo negalima valgyti vartojant alkoholį, nes galima apsinuodyti. Dar pakankamai saugu rinkti voveraites – į jas panašių tikrai nuodingų grybų irgi nėra“, – atskleidė J. Motiejūnaitė.

Nuodingiausių grybų yra bent kelios rūšys: žalsvoji ir smailiakepurės musmirės, rausvėjančioji plaušabudė, kurią galima sumaišyti su pavasarine baltekle, eglinė ir rudeninė kūgiabudės, kurias galima supainioti su kelmučiais, kelios nuosėdžių rūšys ir dar nemažai kitų daugiau ar mažiau nuodingų grybų.

„Apsinuodijimo požymiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo grybo rūšies. Dažniausiai tai – vėmimas, pilvo raižymas, kartais viduriavimas ir bendra prasta savijauta. Jei pavalgius grybų tokie simptomai atsirado, nereikia laukti, kol pagerės, o tučtuojau kreiptis į gydytojus. Kiekvienais metais grybais apsinuodiję Lietuvoje miršta keli žmonės“, – galimas apsinuodijimo pasekmes įvardijo J. Motiejūnaitė.


Vaikai tėvų konfliktų sūkuryje

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-10-04

Skyrybos – vienas skaudžiausių patyrimų žmogaus gyvenime. Tai – krizė, kurios metu, ypač pradžioje, daug kas vadovaujasi vien neigiamomis emocijomis, pykčiu, kaltinimais, nuoskaudomis, dėl kurių padaroma nemažai žalingų sprendimų. Skyrybų konfliktų sūkuryje dažnai nukenčia vaikai, ypač sprendžiant, pas kurį iš tėvų jis turėtų gyventi.

Koks klausimas – tinkamas

Per skyrybas skausmo kamuojamas žmogus dažniausiai mąsto apie savo tragediją, pasekmių tuo metu neįvertina. „Neretai tėvų skyrybų įkarštyje vaikai išgyvena tikrą košmarą, kuris pasireiškia skirtingomis formomis. Vieni tėvai nuo vaikų atsitveria tylos siena ir su jais ta tema beveik nebendrauja, manydami, kad juos mažiau skaudina. Vaikams nežinia kelią didžiulį stresą, juk jie mato, kad vyksta blogi dalykai, bet artimiausi žmonės juos atstumia, nesikalba, nepaaiškina, kas vyksta“, – kalbėjo Lietuvos psichologų sąjungos narė psichologė Sonata Vizgaudienė.

Kitose situacijose vaikai atsiduria tėvų „mūšio ugnyje“: kiekvienas tėvų žeria kaltinimus ir nepasitenkinimą apie vienas kitą, bando patraukti vaiką į savo pusę, galbūt net grasina ekonominėmis ir kitokiomis sankcijomis visai šeimai. „Seneliai tuo metu taip pat gali būti ne pati geriausia paguoda, nes kiekvieni palaiko savo vaikus, įplieskia dar daugiau ugnies“, – teigė psichologė.

Skaudžioje situacijoje, specialistų teigimu, būtų gerai, jei sutuoktiniai santykius aiškintųsi nedalyvaujant vaikams. „Vis dar tenka girdėti, jog tėvai mano, kad vaikai turi pamatyti, koks iš tikrųjų yra tėvas ar mama. Tai labai savanaudiška nuostata. Vaikai neturi būti skaudinami ir juo labiau įveliami į suaugusiųjų konfliktus“, – akcentavo S. Vizgaudienė.


Žmonės mylėjo už nuoširdų darbą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-10-04

„Dirbau savo darbą kaip ir visi žmonės, – nesu Kretingai nei daugiau, nei mažiau nusipelniusi už kitus“, – tikino ilgametė gydytoja Aidyta Rumbutienė.

Praėjęs pirmadienis Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) gydytojai Aidytai Rumbutienei buvo paskutinė darbo diena – vaikų ir šeimos gydytoja iš viso ji dirbo 45-erius metus. Rankose laikydama glėbius gėlių ir pacientės Dovilės bei jos vaikų Anabelės ir Ilano parašytą jausmingą padėkos laišką, 70-metė A. Rumbutienė prisipažino: „Niekad nesu sulaukusi tiek šilumos, – nežinojau, kad žmonėms esu svarbi. Visuomet atrodė, kad dirbu kaip visi.“

Į priėmimus – ir sunkvežimiu

Medikė sakė jaučianti dvejopą jausmą: oficialiai paskutinė jos darbo diena – spalio 29-oji, nes dabar atostogauja: „Kažko trūksta, nes spalį niekad neatostogavau. Kita vertus, nebeliks kasdienės įtampos, džiaugsiuosi kiekviena diena, nes tų dienų – vis mažyn.“ Kretingos bei Salantų apylinkių šeimoms gydytoja atidavė 45-erius savo darbo metus, pastarasis dešimtmetis – tarsi viršvalandžiai. Gydytoja Aidyta sakė esanti tikra žemaitė – kilusi iš Židikų, o vardas toks keistas todėl, kad turėjusi būti Edita, tik to meto raštininkai iš „didelio rašto išėjo iš krašto“.

Kauno medicinos institute 1973-aisiais Gydomosios medicinos fakultetą baigusi A. Rumbutienė buvo paskirta dirbti į Salantus. Tuomet ji tebuvo vienintelė pediatrė, o rūpintis teko viso Salantų krašto – Kūlupėnų, Grūšlaukės, Imbarės, Tuzų ir kitų kaimų – vaikais. Dirbo Salantų poliklinikoj, ligoninėj, felčeriniuose punktuose, darželiuose, mokyklose.

„Atidirbus kitur, vien punktuose perdien tekdavo priimti po 30–40 vaikų. Šeimos tuomet buvo gausios, – žmonės gimdydavo daugiau vaikų. Sykį per mėnesį tekdavo apvažiuoti kaimus: skambindavau kolūkio pirmininkui ir prašydavau, kad nuvežtų – jei pats negalėdavo, atsiųsdavo sunkvežimį. Svarbu buvo nusigauti į darbo vietą, – anksčiau nebuvome tokie išlepę, kaip dabar“, – šypsodamasi prisiminė ilgametė medikė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas