Pajūrio naujienos
Help
2019 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 85 %
Naktį-1°C debesuotumas 100 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2019" rinkimai

Marius MEŠKAUSKAS
Aušra KUNDROTIENĖ
Dalia BRUŽIENĖ
Indrė JUODEIKIENĖ
Benediktas JURČYS
Arnas KARUŽAS
Kristina RIMIENĖ
Birutė STALMOKIENĖ
Julius KANARSKAS
Nijolė RAUDYTĖ
Juozas PELIONIS
Simas KONČIUS
Apklausa

Ar jums patinka kalėdinių eglių lenktynės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Projekto rengėja Vaida Jakumienė pateikė pavyzdį, jog alytiškiai įgyvendino dvi 150 tūkst. eurų vertės iniciatyvas: sutvarkė miesto koncertinę erdvę bei pastatė ženklą prie įvažiavimo į Alytų.

Nuo kitų metų Kretingos rajono gyventojams bus suteikta galimybė patiems nuspręsti, kokių projektų įgyvendinimui skirti dalį savivaldybės biudžeto lėšų. Jeigu lapkričio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje politikai pritars Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projektui, jam įgyvendinti 2020 m. planuojama skirti 50 tūkst., o 2021-aisiais – 160 tūkst. eurų.

„Šiandien jums pristatome naują Kretingos rajone projektą, prie kurio kviečiame prisidėti visus gyventojus, kurie nori ne vien mitinguoti ir kritikuoti valdžią dėl to, kas nepadaryta, o siekia prisidėti prie gyvenamosios aplinkos kūrimo ir gerinimo“, – susirinkusiems į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje ketvirtadienio vakarą sukviestą projekto pristatymą-diskusiją sakė rajono meras Antanas Kalnius.

Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projekto rengėja tarybos narė Vaida Jakumienė prieš pristatydama projektą paminėjo, jog idėja įtraukti gyventojus į Savivaldybės biudžeto lėšų dalies – iki 1 proc. – paskirstymą pasaulyje ir Europoje nėra nauja. Lietuvoje pirmoji tokios iniciatyvos ėmėsi ir jau du metus ją sėkmingai įgyvendina Alytaus miesto savivaldybė, jos pavyzdžiu seka Šiauliai. Jeigu siūlomam projektui pritartų sprendimus priimantys politikai, kretingiškiai būtų tretieji šalyje.

„Kretingos savivaldybės biudžetas – 46 mln. eurų. Pusė jo skiriama valstybės deleguotoms funkcijoms, kitą pusę, į kurią įeina apie 20 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, sudaro lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Būtent iš šios sumos iki 1 proc. lėšų būtų skiriama gyventojų iniciatyvoms“, – finansinę projekto dalį išdėstė V. Jakumienė.

Nekomercinės paskirties idėjas gyvenamajai aplinkai gerinti ir viešajai infrastruktūrai kurti, kurių įgyvendinimui bus skiriamos biudžeto lėšos, galės teikti kiekvienas 16 metų sulaukęs rajono gyventojas. Jas vertins ir balsuodami geriausias atrinks taip pat gyventojai, o ne Taryboje posėdžiaujantys politikai. Teikiantieji pasiūlymus turės parengti trumpą idėjos pristatymą bei pridėti preliminarią sąmatą. Teikiamą idėją savo parašais, nurodydami asmens kodą bei deklaruotą gyvenamąją vietą, privalės palaikyti ne mažiau 10 gyventojų.


Reklama – būtina sąlyga verslui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-11-19
Daugiau negu pusė verslų bankrutuoja ne dėl prastų idėjų, o dėl to, kad neskiriama pinigų reklamai“, – įsitikinęs Rimantas Miceika, prieš 20 metų Kretingoje atidaręs lig šiol sėkmingai veikiančią baldų parduotuvę.

Klaipėdos g. 131B. Tokiu adresu Kretingoje veikia baldų parduotuvė „Senoji Baldinė“. „Senąja“, pasak savininko Rimanto Miceikos, praminė patys gyventojai, matyt, dėl to, kad iki jos įkūrimo specialių parduotuvių, prekiaujančių baldais, mieste nelabai ir buvo.

Klientai atėjo iš paskos

Patalpos, kuriose prieš 20 metų atidaryta „Senoji Baldinė“, kažkada priklausė Kretingos vartotojų kooperatyvui, po to – privatiems asmenims, iš kurių Rimantas perpirko. Tokius verslus jo šeima anksčiau plėtojo dar ir Klaipėdoje, ir kituose aplinkiniuose miestuose, bet dėl nuolat kylančių nuomos kainų, sakė, kur kas naudingiau buvo persikraustyti į savo patalpas Kretingoje. „Įdomiausia, kad nepraradome klientų, tie patys, o ir vieni iš kitų sužinoję nauji dabar atvažiuoja čia“, – džiaugėsi R. Miceika.

„Senojoje Baldinėje“ daugiausia prekiaujama lietuviškais arba Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Olandijos bei kitų šalių gamintojų nebrangiais, tačiau aukštos kokybės baldais. Paklaustas, kaip dažnai keičiasi mados, Rimantas nusišypsojo – triskart per metus. Todėl parduotuvė tokių pat baldų ir užsako nedidelius kiekius. Mados tendencijas verslininkas pamato lankydamasis užsienyje organizuojamose parodose – neseniai pabuvojo Šveicarijoje, Austrijoje, Ispanijoje, šiomis dienomis išskrido į Maskvą. Bet tai, kas dabar pasaulyje madinga, anot pašnekovo, yra labai brangu, tad naujovės iki mūsų ateis ne anksčiau, kaip po kokių 8–9-erių metų.


Patruliuos elektriniu automobiliu

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-11-12
Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas (kairėje) ir Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis paaiškino, kad naujuoju automobiliu bus patruliuojama visoje Klaipėdos apskrityje.

Palangos miesto policijos komisariatą papildė dar vienas pirkinys – elektra varomas automobilis „Hunday Ioniq“. Jame įmontuota įranga, kuria bus fiksuojamas pravažiuojančių automobilių greitis, ar vairuotojas turi reikiamus dokumentus ir kiti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai.

Pritaikyta kurortiniam miestui

Pirkti elektra varomą automobilį nutarta atsižvelgus į aplinkos taršos mažinimą. „Mašina pritaikyta kurortiniam miestui, kad neterštų aplinkos, juolab kad pailsėti į Palangą atvažiuoja nemažai žmonių. Taip pat galvojant ir apie perspektyvą – jau dabar vis daugiau pradedama naudotis elektriniais automobiliais ir atsisakoma dyzeliniu ar benzinui kuru varomų transporto priemonių“, – tikino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Jį papildė ir Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis: „Inovacijos diegiamos ir policijoje, ne tik versle ar kitose srityse.“ Daugiausia automobilis bus naudojamas patruliavimui. „Naudosime greičio mėgėjų identifikavimui, patruliuosime pasirinktose vietose.

Įranga veikia gerai ir gali nustatyti vieno kilometro atstumu tiek parvažiuojančių, tiek nuvažiuojančių automobilių vairuotojų daromus pažeidimus“, – įvardijo A. Budginas.

Tokio automobilio analogas – kiek anksčiau Vilniuje pristatytas automobilis „Audi“ su greičio matavimo įranga. „Skirtumas toks, kad Palangos miesto policijos komisariato automobilis yra specialiai ženklintas“, – atkreipė dėmesį D. Mockaitis.

Automobilis bus įkraunamas po pamainos ir naudojamas kiekvieną dieną. Su juo bus dirbama visoje Klaipėdos apskrityje. „Tikslas yra kuo plačiau ir kuo efektyviau naudoti automobilį“, – akcentavo komisariato viršininkas.

Iš viso šiuo metu Palangos miesto policijos komisariate yra 12 automobilių, kurie – ne senesni negu 2015 metų.


Menišką suolą skyrė Eduardui Balsiui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-10-08

Prie vardinio Eduardo Balsio suolo – (iš dešinės) jo sūnus Audrius bei giminaičiai Laimutė ir Steponas Grigaičiai.

Pasaulinės muzikos dienos proga prie Kretingos rajono kultūros centro buvo pastatytas vardinis suolas, skirtas 1941–1945 m. Kretingos pranciškonų gimnazijoje dirbusiam garsiam šalies kompozitoriui Eduardui Balsiui.

Šiemet visoje Lietuvoje švenčiamas šio iškilaus kompozitoriaus 100-metis, – ta proga Kultūros centro darbuotojai ir sumanė jo atminimą pagerbti menišku, kalvio Vinco Lučinsko nukaldintu suolu su kompozitoriaus kūrinių motyvais.

Į suolo atidarymo iškilmes, be būrio kretingiškių, tarp kurių buvo ir E. Balsio giminaitė tautodailininkė Laima Grigaitienė, atvyko Kretingos rajono meras Antanas Kalnius bei paties kompozitoriaus sūnus, taip pat kompozitorius Audrius Balsys. Svečias buvo itin maloniai nustebintas ir sujaudintas taip kretingiškių jo tėvui išreikšta pagarba.

Kultūros centro vadovo Prano Razmaus žodžiais, E. Balsys buvo ir yra labai svarbus Kretingai bei visai Lietuvai, – šalies muzikinė kultūra neįsivaizduojamo be šio kūrėjo. „Manau, kad ne tik mums svarbus E. Balsio pėdsakas, paliktas Kretingoje, bet ir jam pačiam Kretinga buvo labai svarbi, nes čia jis sutiko savo gyvenimo meilę“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė P. Razmus.

1948-ųjų rugpjūtį E. Balsys susituokė su kretingiške Adele Jasinskaite, susilaukė 2 vaikų – sūnaus Audriaus ir dukters Dalios.

„Adelė buvo mano pusseserė. Aš vienintelė iš artimųjų besu gyva, dalyvavusi jųdviejų vestuvėse. Šiandien labiau giminiaujamės su Dalios šeima. Ji – muzikos profesorė, abi jos dukterys taip pat pasirinko menininkų kelią: Indrė Balsytė – žinoma pianistė, o Eglė – dailininkė“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė L. Grigaitienė.

Tautodailininkė įsitikinusi, jog vardiniu suolu pagerbti E. Balsį Kretingoje buvo puikus sumanymas, juolab kad kompozitorius didžiąją gyvenimo dalį praleido Klaipėdoje, – visi jo pagrindiniai kūriniai susiję su jūra.

Idėja vardiniais suolais įamžinti įžymius Kretingos krašto kultūros veikėjus jau įgijusi pagreitį – Kultūros centro prieigas jau anksčiau puošė trys vardiniai suolai, skirti teatro legendai Egidijui Radžiui, garsiai šalies choreografei Ligijai Vaičiulėnienei bei įžymiam chorvedžiui Gediminui Purliui.

Šalia rajono Kultūros centro atidengtas suolas E. Balsiui – jau ketvirtasis.


Sukaupė gausiausią balandžių kolekciją

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-10-08

Palangiškio Reinoldo Liaudansko rankose – naujausia iš Ispanijos parvežta 486-oji kolekcijos statulėlė.

Palangos balandininkų klubo vadovo 65-erių Reinoldo Liaudansko balandžių kolekciją pagrįstai galima vadinti didžiausia ir turtingiausia šalyje: šiemet sausį Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ jo 250 balandžių statulėlių kolekciją įregistravo kaip gausiausią, nors visą rinkinį sudaro antra tiek – 486 statulėlės.

Renka įvairius eksponatus

Tik pačias įspūdingiausias statulėles R. Liaudanskas sakė atrinkęs ir eksponavęs Kaune surengtoje parodoje „Pet show Lietuva“, – tuomet ir užfiksavo jas kaip šalies rekordą. Agentūrai reikėjo pristatyti ir 3 ypatingiausias, todėl kolekcionierius pateikė pačią didžiausią – 2,12 kg svorio, pagamintą Vokietijoje iš itališko porceliano, bei pačią mažiausią – vos 38 g sveriančią alavo skulptūrėles. Taip pat – seniausią – 1895 m. JAV pagamintą – skulptūrėlę, kurią aptiko sendaikčių prekyvietėje.

„Tai buvo ypatingas radinys, jo amžių nustatė Niurnbergo balandininkų muziejaus, su kuriuo susirašinėju, bei mūsų šalies kolekcininkai“, – pasakojo palangiškis, surinkęs balandžių statulėles iš 25 pasaulio šalių. Egzotiškiausios atvežtos iš Kinijos ir Indijos, jos – vietinių meistrų rankų darbo. O ligi šiol paskutinį – 486-ąjį – eksponatą R. Liaudanskas iš krepšio ištraukė, susitikęs su „Pajūrio naujienų“ korespondentais: „Tik šiandien perdavė parvežtą iš Ispanijos, su gamykliniu Valensijos antspaudu“, – džiūgavo jis.

Be skulptūrėlių, R. Liaudanskas sakė kolekcionuojąs viską, kas susiję su balandžiais ir jų gyvenimu: knygas, pašto ženklus, atvirukus, paveikslus, medalius, taures ir pan. Jo namų ūkyje taip pat – ir gyvų balandžių kolekcija, nuo kurios ir užgimė jau pusę amžiaus besitęsianti meilė šiam kilniam paukščiui.


Pranciškonų vienuolyno rankraščiai – tarp UNESCO paveldo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-10-01

Garbingoje apdovanojimo ceremonijoje: (iš dešinės) – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Inga Liepaitė, Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė, Lietuvos pranciškonų provincijos provincijolas Algirdas Malakauskis ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė.

Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekoje saugoma didžioji dalis Jurgio Pabrėžos suburtos Neformalios lituanistinės mokyklos dokumentų kolekcijos. Prieš keletą dienų ši kolekcija – iš viso 134 raštai – buvo paskelbta UNESCO dokumentinio paveldo objektu. Broliai pranciškonai šiuos dokumentus nuo šiol saugos specialiai įrengtose spintose.

Dviejų autorių kūryba

Garbingas UNESCO liudijimas per ceremoniją, surengtą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, buvo įteiktas Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministrui Algirdui Malakauskiui bei ilgametei Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkei Nijolei Raudytei, kurios rūpesčiu buvo parengti dokumentai šiam reikšmingam įvertinimui. N. Raudytės žodžiais, iš UNESCO paveldu pripažintų 134 Neformalios lituanistinės bibliotekos dokumentų 130 yra saugomi Kretingos pranciškonų vienuolyne, 2 – Vilniaus universiteto bibliotekoje ir 2 – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Kretingos pranciškonų vienuolyno pripažintąjį paveldą sudaro 9 vokiečių kilmės vienuolio mokytojo Simono Groso rankraščiai ir 121 kunigo Simfronijaus Žabakevičiaus pamokslai. J. Pabrėžos pasekėjas kunigas S. Žabakevičius dėstė Pranciškonų gimnazijoje, – jis buvo gerokai jaunesnis už savo mokytoją. Visi jo pamokslai užrašyti lietuviškai.

Prūsijoje apie 1771 m. gimęs S. Grosas, 1814–1815 m. dirbęs ir gyvenęs Kretingos pranciškonų vienuolyne, parašė žemaičių gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ su 3 tūkst. lenkų–žemaičių žodžių žodynu. Kartu su J. Pabrėža S. Grosas siekė sukurti bendrą kalbą žemaičiams „dounininkų“ patarmės pagrindu. Kiti jo teologiniai, moraliniai raštai parašyti lenkų–lotynų kalbomis su žemaitiškais intarpais.


Pagerbė Darbėnų žydų gelbėtojus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-10-01

Renginio organizatorė Edita Gliožerienė (stovi iš kairės) sukvietė miestelio žydų gelbėtojų palikuonis: Rožę Petrauskaitę-Vaicekauskienę, Zitą Petrauskienę, Olimpiją Tarvydienę, Reginą Kubilienę, Vincą Petrauską, (sėdi) Aldoną Danielienę ir Stanislovą Japertą, taip pat – ir darbėniškį Antaną Jušką (stovi dešinėje), kuris prisiminė Darbėnų prieškario istoriją.

Į Kretingos rajono Darbėnų miestelio bibliotekoje surengtą popietę „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“, skirtą Lietuvos žydų genocido dienai paminėti, buvo pakviesti šio miestelio žydų gelbėtojų palikuonys, kurie pasidalijo savo prisiminimais, taip pat – tėvų bei senelių perduotais jautriais tų laikų išgyvenimais. Dramatiškumo jiems suteikė klaipėdietės operos solistės Olgos Žorovos-Sardt hebrajiškai atliekamos giesmės ir dainos.

Darbėniškiai – Pasaulio tautų teisuoliai

Popietės iniciatorės pedagogės Editos Gliožerienės, besidominčios Darbėnų miestelio žydų bendruomenės istorija, apie kurią kitąmet ketina išleisti knygą, žodžiais, yra žinomos šios jų miestelio žydų gelbėtojų pavardės: Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai bei Barbora Žiliūtė; Bronė ir Viktoras Skripkauskai, Magdalena Stanienė bei Olimpija Rūtienė; Palmyra ir Pranas Petrauskai; Kazimieras ir Barbora Lukošiai bei Kostas Želvys.

Vienos giminės – V. ir B. Skripkauskų, M. Stanienės ir O. Rūtienės – pavardės, išgelbėtųjų žydų ar jų artimųjų iniciatyva, yra įrašytos į garbingą Pasaulio tautų teisuolių sąrašą.

K. ir B. Lukošiai ir K. Želvys yra apdovanoti garbingu Lietuvos valstybiniu apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Gąsdinanti akistata ir tylos įžadas

Itin ryškiai netikėtą akistatą su tėvų Barboros ir Kazimiero Lukošių sodyboje slėptu ir išgelbėtu Darbėnų žydų mokyklos mokytoju Moše Blochu atgaivino kretingiškė 82-jų Laukžemės kaimo gyventoja Aldona Danielienė.

„Gyvenome Medomiškių kaime, augome būrys vaikų. Visi matėme, kaip mama kažkur neša maistą, eidavo prie tvartų. Sakydavo –– nešu Taksiui, šuo buvo pririštas prie tvarto. Man buvo smalsu, kodėl mama Taksiui įdeda ir šaukštą. Sykį, kai tėvai išvažiavo, sugalvojau pasižiūrėti, kaip Taksis ėda su šaukštu. Žiūriu – stovi kopėčios, aš jomis užsiropščiau. Nustėrau iš baimės: ant šieno – vyras su juoda barzda. Jis ir sako: Aldutėl, nebijok, aš esu žmogus. Tik niekam nesakyk, kad matei mane. Grįžę tėvai klausinėjo, kur buvau – iš Mošės jau žinojo, kad aptikau jį, bet tylėjau, sakiau – niekur. Tik paskui mama mane iškvotė, paaiškino, ir prisakė tylėti.“

1947-aisias išgelbėtam M. Blochui pavyko emigruoti į Izraelį, o jo anūkas JAV gyvenantis ir gydytoju dirbantis Antony Eidelman ligi šiol aplanko A. Danielienės šeimą. Prieš renginį E. Gliožerienei jis atsiuntė padėkos laišką, kuriame rašė, jog turime prisiminti istoriją, kad nebūtų kito Holokausto.


Valdui Adamkui įteiktos Neringos miesto garbės piliečio regalijos

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-07-16

Neringos miesto garbės piliečio regalijas Valdui Adamkui įteikė meras Darius Jasaitis.

Praėjusį sekmadienį Nidos

Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia buvo pilnut pilnutėlė neringiškių ir kurorto svečių. Tądien čia kadenciją baigusiam Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui po šv. Mišių iškilmingai buvo įteiktos Neringos miesto garbės piliečio regalijos. Tomo Mano festivalio ir Kuršių nerijos globėjas

V. Adamkų su Kuršių nerija sieja ypatingas ryšys: Prezidentas nuo 1999 m. yra Nidoje kasmet organizuojamo tarptautinio Tomo Mano (Thomas Mann) festivalio globėjas. Šeštadienio vakarą V. Adamkus pasveikino jau 23-ią kartą surengtos šios menų šventės dalyvius. Kasmet su ponia Alma Adamkiene festivalio atidarymą pagerbiantis Prezidentas Valdas Adamkus yra ne vieną kartą dalyvavęs ir festivalio diskusijose, jo parengti pranešimai išspausdinti ir T. Mano kultūros centro leidžiamame kultūros almanache „Nidos sąsiuviniai“. V. Adamkus apie Tomą Maną, jo svarbą Kuršių nerijos žemei yra pasakęs: „Tomas Manas savo darbais ir savo mąstymo elegancija visada buvo ir bus svarbiausias kultūros diduomenės atstovas, ir tai didelė istorijos ir lemties dovana Neringai, mūsų kraštams ir mūsų kultūroms, ir mūsų žmonėms. Dalinkimės Tomo Mano mokykla ir mokykimės jį išgirsti.“

Neringos miesto garbės piliečio vardą šio miesto Savivaldybės taryba V. Adamkui suteikė gegužės 30 d. Tomo Mano kultūros centro teikimu. „V. Adamkaus dėmesys festivaliui suteikia svarumo ir kokybės ženklą“, – per iškilmę bažnyčioje kalbėjo Tomo Mano kultūros centro, muziejaus ir festivalio vadovė Vitalija Teresė Jonušienė. V. Jonušienė akcentavo stebėtinai platų V. Adamkaus vertybių spektrą ir vieną svarbiausių jo veiklos sričių – aplinkos ir gamtos apsaugą. 1988 m. V. Adamkui suteiktas tarptautinis gamtosaugos apdovanojimas už išskirtinius nuopelnus tarptautinėje plotmėje, V. Adamkus yra apdovanotas JAV aplinkos apsaugos agentūros aukso medaliu, gavęs JAV prezidento apdovanojimą už pasižymėjimą aplinkosaugos tarnyboje, 2003 m. jam buvo suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2000 m. buvo įrašyta Kuršių nerija. V. Adamkus neliko abejingas Kuršių nerijos gamtosaugos ir aplinkosaugos problemoms. „Būdamas Prezidentu ir vėliau jis atvirai pasisakydavo prieš tilto į Kuršių neriją statymą, prieš nelegalias statybas, asmeniškai išgyveno Kuršių nerijoje 2006-aisiais kilusį gaisrą“,– kalbėjo V. Jonušienė.

Neringos miesto garbės piliečio regalijas V. Adamkui įteikė Neringos miesto savivaldybės meras Darius Jasaitis. „Bet kokiu oru, netausodamas sveikatos kasmet su ponia Alma atvyksta į festivalį. Vien jo atvykimas prikviečia svarbius pasaulio žmones“, – sakė meras, priminęs, kad Tomo Mano festivalyje yra dalyvavęs ir Vokietijos prezidentas. D. Jasaitis padėkojo V. Adamkui, kad jo pastangomis nidiškiai šiandieną geria švarų vandenį ir nuotekomis nebeteršia marių.


Dvi kalytės skina laurus ne tik Lietuvoje

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-07-09

Agnė Petrulytė su savo augintiniais Vakarų Škotijos baltaisiais rejerais.

Kretingos rajone, Raguviškiuose, gyvenanti veterinariją studijuojanti Agnė Petrulytė augina du Vakarų Škotijos baltuosius terjerus, labiau žinomus, kaip „Vestukai“. Neseniai viena 2 metų neturinti augintinė Estera Austrijoje tapo Europos čempione. „Tai vienas didžiausių mūsų pasiekimų“, – džiaugėsi šeimininkė. Antrajai kalytei Kendei jau yra dveji, ji taip pat pelnė ne vieną titulą.

Daugybė laimėjimų

Nors abi kalytės yra pakankamai jaunos, laimėjimais gali pasigirti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kendė ir Estera yra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltijos šalių jaunimo čempionės. Kendė taip pat yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos ir Baltarusijos čempionė, o Estera – Lietuvos, Baltarusijos čempionė ir Lenkijos jaunimo čempionė.

Abiem labai nedaug trūksta ir iki „Interchampio“ – tarptautinio čempiono vardo. Kalytės čempionate negali dalyvauti, nes turi praeiti metai ir viena diena nuo pirmojo laimėjimo, o pradėti rinkti titulus galima tik suaugusiems šunims, sulaukus 18 mėnesių.

„Laimingiausia esu dėl to, kad kalėdinėje tarptautinėje parodoje išsipildė mažytė svajonė – mano abi damos tą dieną kartu tapo Lietuvos čempionėmis“, – vieną įsimintiniausių laimėjimų įvardijo A. Petrulytė.

Neseniai Jonavos parodoje Kendė tapo ne tik geriausia savo veislės atstove, bet ir absoliučia laimėtoja – tapo geriausiu parodos šunimi ir parvežė didelę taurę bei kaspiną, kuriame įrašytas šis laimėjimas. „Pastaruoju metu parodose dalyvaujame dažnai, nes turime dar vieną siekį, o ar mums pavyks, sužinosime kitų metų sausį“, – ateities planų iki galo neatskleidė A. Petrulytė.


Vlado Algirdo Bumelio sėkmės formulė – „99+1%“

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-07-09

„Pirmoje vietoje man buvo ir yra šeima“, – apie savo gyvenimo prioritetus yra pasakęs Vladas Algirdas Bumelis, įamžintas su šeima per savo 70-mečio šventę Kretingos grafų Tiškevičių rūmuose.

Į klubo „Kretingos krašto ainiai“ surengtą šventę profesorius atvyko su šeima ir spaustuvės dažais tebekvepiančia jo antrąja knyga „99+1%“.

Įkūrė „Biotechpharmą“, „Northway“ medicinos centrus

„Įmonės „Biotechpharma“ pavadinimo retas nebus girdėjęs. V. A. Bumelio 2004 m. įkurta kompanija nuo mažytės laboratorijos pastato rūsyje išaugo iki pasaulinio masto farmacijos technologijų įmonės, kurios produkciją užsako net tokios pasaulio farmacijos milžinės, kaip „Teva“, „Merck“, „Merck Serono“, „Ipsen“ ir kt. „Mes čia negaminame jokių produktų, tik idėjas“, – apie „Biotechpharmą“ sakė V. A. Bumelis. Įmonė kuria technologijas. „Kaip tai vyksta? Yra genas. Užsakovas duoda geną, jį turime įterpti į DNR, o DNR įdėti į mikrobo arba žinduolio ląstelę, priauginti ląstelių, prigaminti baltymų, išgryninti baltymą, išvalyti, sukurti vaistų formulę, buteliuką arba švirkštą ir atiduoti užsakovui“, – taip paprastai taikomuoju mokslu užsiimančios įmonės veiklą paaiškino jos įkūrėjas, šventės dalyviams prasitaręs, kad jaunystėje norėjo mesti įpusėtas chemijos studijas ir imtis filosofijos mokslų, kad sklandžiau savo mintis išreikšti galėtų. Jį sustabdęs filosofas Juozas Vytautas Vinciūnas. „Jeigu tu žinai, tu gali aiškiai pasakyti, ką žinai“, – savo buvusio dėstytojo tuomet pasakytos išminties V. A. Bumelis nepamiršo iki šiol.

Chemikas enzimologas biotechnologas V. A. Bumelis yra šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, su bendraminčiais padėjęs biofarmacijos pamatus mūsų valstybėje. Sukūrė vėžiui ir hepatitui gydyti vaistus. Vaistas nuo vėžio „Tevagrastin“ buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio 2008“ aukso medaliu. „Biotechpharma“ užsakovams kuria ir parduoda technologijas, vaistų dideliais kiekiais negamina, tą daro tie, kurie nusiperka įmonės technologijas. Visame pasaulyje panašių į „Biotechpharmą“ įmonių yra apie 100. Didelių, vidutinių, mažų. „Biotechpharma“ konkuruoja su vidutinėmis. Įmonė kasmet vykdo 25–30 projektų, kuria skirtingus vaistus. Įmonės pardavimai siekia apie 30 mln. eurų per metus. „Mūsų vizija – didelė įmonė po penkerių metų, generuojanti per 100 mln. eurų“, – „Biotechpharmos“ ateities planus brėžė V. A. Bumelis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas