Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Azalijų bonsai – žydėjimo apogėjuje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2020-06-26
Šarūnas Kasmauskas sodą kuria jau 12 metų ir didžiuojasi turtinga bonsų, ypač – azalijų, kolekcija.

Japoniškame sode, įkurtame Mažučių kaime, tarp Darbėnų ir Lazdininkų, pavasarinį sakurų žydėjimą birželį–liepą keičia ryškus azalijų kilimas. Jų čia – šimtai: apsipylusios raudonais, rožiniais, baltais, geltonais, oranžiniais žiedais, sakytum, išprotėjusios savo žydėjimu. Beje, šis grožis auga vazonuose: tai – bonsai, o jų amžius – nuo 60 iki 100 ir daugiau metų.

Bonsus dovanojo japonai

Aprodydamas šį žydintį turtą didžiausio Europoje japoniško sodo, pradėto kurti prieš 12 metų plyname lauke, sumanytojas ir savininkas palangiškis Šarūnas Kasmauskas sakė: „Bonsai yra japonų pasididžiavimas: tarp bonsų dominuoja pušys, po jų eina azalijos, toliau – japoniški klevai. Kurdami bonsus, japonai tarsi pritraukia gamtą į savo urbanizuotus kiemus. Tai – minimalizuota gamtos dalelė tarp milijoninių miestų šurmulio.“

Pirmieji bonsai į Mažučiuose kuriamą sodą atkeliavo prieš dešimtmetį, kuomet savo projektą Tokijuje pristatė pats jo šeimininkas. Š. Kasmausko žodžiais, per žiniasklaidą apie lietuvių idėją sužinojo ir ją palaikė nežinomi japonų verslininkai. „Jie mums pridovanojo bonsų, – buvo labai netikėta.

Prikrovė jų pilnus konteinerius ir atsiuntė į Lietuvą“, – aprodydamas azalijų bonsų bei kitų medžių kolekciją, kalbėjo sodo įkūrėjas. Jis patikino, kad Mažučių japoniškame sode šiandien sukaupta gausiausia bonsų kolekcija Baltijos šalyse, joje – per 1 tūkst. šių savitų gamtos meno kūrinių. Be bonsų kolekcijos, sode plyti sakurų laukas: jame – per 500 japoniškų vyšnių. Šalia medelio įsmeigtos lentelės rodo, kad kai kurios jų – vardinės. Pasirodo, už auką sodui jame galima auginti savąją sakurą.

Japoniškame sode, Š. Kasmausko žodžiais, mėgsta apsilankyti ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pats taip pat kaupiantis bonsų kolekciją.

Mokytojas mato kitaip

Sodą, kuriame dabar veši per 5 tūkst. medžių, ir sodino meistrai iš Japonijos, vadovaujami mokytojo Hajime Watanabe. Sodas išvien su iškastu upeliu, tvenkiniu, suformuotomis kalvomis, suvežtais akmenimis – jų atgabenta apie 13 tūkst. tonų – sudaro harmoningą žmogaus rankų kūrinį visame 16 ha plote. Atrodytų, nieko nereikalingo – viskam sava vieta, jokios tobulybės, tik – natūralumas, kaip gyvoje gamtoje. Tarsi pats Kūrėjas čia lengvai ir paprastai vedžioja jo kūrinį puoselėjančią ranką.

Pasak Š. Kasmausko, japonų sode, skirtingai nuo prancūzų ir anglų, nėra simetrijos, tobulų formų. Tačiau japonų meistrų žvilgsnis geba aprėpti globaliau, giliau, perimant ir perteikiant tūkstantmetes žmogaus ir gamtos ryšio gelmes.

„Daug ko nesuprantu: pernelyg didelė japonų meistrų patirtis, kad su jais diskutuočiau. Nesu specialistas, todėl visiškai pasitikiu tuo, ką jie daro. Tai palyginčiau su situacija, kai žmogus eina pas chirurgą operuotis – neišmanai apie mediciną, bet eini, nes pasitiki“, – kalbėjo Š. Kasmauskas, patikindamas, kad jo sode nuolat dirba meistrų iš Japonijos komanda.

Kai kuriems bonsams – 100 ir daugiau metų.

Padarė daugiau negu tikėjosi

Š. Kasmauskas šypsojosi prisiminęs tuos laikus, kai iš jo, pagal specialybę – gydytojo, o pagal pomėgį – gamtos mylėtojo, užmojo Darbėnų apylinkėse sukurti japonišką sodą šaipėsi, vadino donkichotišku. „Bet šiandien yra taip, kad jau padariau daugiau negu tuomet tikėjausi. Mokytojas H. Watanabe sako: jei yra mintis, eini su ja arba paleidi. Jie į viską žiūri paprasčiau, mes to irgi mokomės“, – neslėpė pašnekovas.

Prisimindamas sodo kūrimo pradžią, jis itin šiltai mini savo bendramintį tragiškai žuvusį klaipėdietį sodininką Roką Vaičių, kurio atminimui japonai, vadovaujami Hidemi Onishi, Mažučiuose įrengė Roko piliakalnį su kompozicija – dolmenu, leidžiančia Roko sielai iš aukštybių stebėti visą sodą.

R. Vaičius mokėsi sodininkystės ir bonsų priežiūros Japonijoje, jis ir pakvietė atvykti į Mažučius mokytoją H. Watanabe, čia abu kūrė. Dabar talkina Lietuvoje gyvenanti japonų architektė dizainerė Akiko Tutlys. „Kasmet sodą tobulinantis H. Watanabe tik šiemet dėl karantino negalėjo atvykti“, – sakė Š. Kasmauskas.

Tarp scenos ir žiūrovų – vanduo

Japoniškame sode įrengti 4 nameliai: čia vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, edukacinės programos, apsistoja atvykę japonai ar kiti svečiai. Įrengtas specialus arbatos namelis, kur rengiamos arbatos gėrimo ceremonijos.

Sodo pakraštyje, arčiau kelio į Lazdininkus, baigiamas įgyvendinti grandiozinis japoniško landšafto kūrimo projektas: suformuotos kalvos, iškastas dirbtinis tvenkinys, kuris susijungs su sodą juosiančiu upeliu ir kriokliais.

Dirbtinai suformuota Japonijos reljefą primenanti sodo dalis bus skirta renginiams.

„Iškasėme tvenkinį iš esmės į kalną – išsyk sodinome ir medžius. Šlaite sėdės žiūrovai, kitapus bus įrengta scena, o tarp jų tyvuliuos vanduo. Vanduo sukuria ne tik ypatingą atmosferą, bet ir technologiškai – akustiką. Atlikėjai sako, kad šioje vietoje nereikalingi nė mikrofonai. Mintis – ne mano, ją pasiūlė čia apsilankęs „Ąžuoliuko“ choro vadovas Vytautas Miškinis“, – Š. Kasmauskas sakė, kad jau šį rugpjūtį planuoja surengti pirmąjį atlikėjo Sauliaus Petreikio koncertą.

Šalia yra numatyta pastatyti nedidelę multifunkcinę salę konferencijoms ir renginiams, taip pat įrengti pagrindinį įvažiavimą į sodą nuo Lazdininkų kelio.

---

Bonsai – tai tradicinis japonų medelių auginimo ir puoselėjimo menas. Išvertus iš japonų kalbos, žodis „bonsai“ reiškia „sodinti padėkle“. Šis menas Japonijoje egzistuoja tūkstančius metų.

Dažnai bonsai apibūdinami kaip miniatiūrinės gamtos imitacijos. Tačiau jie yra dirbtinai sukurti tobuli, idealūs medžiai, skirti augti vazone. Kūrimo procesas remiasi emocijomis, kurias menininkas nori sukelti kūrinio stebėtojui – medelis kultivuojamas, norint sužavėti įspūdinga forma ar tobulais žiedas.

Seni bonsai – meno kūriniai, jie auginami ir puoselėjami daugelį metų, ir laikui bėgant perduodami vieno menininko kitam. Nemažai bonsai Japonijoje auginami apie šimtą metų ir yra parduodami už dideles sumas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas