– Deja, nebeturiu tėvo, tad pirmą birželio sekmadienį gėles tenka padėti ant kapo, uždegti žvakelę. Šeimoje užaugome du vaikai – nuolat jautėme jo rūpestį, meilę, padrąsinimą kai kuriose situacijose. Jis sakydavo, kad nenori gyventi ilgai, bet nori gyventi prasmingai ir linksmai. Taip ir nugyveno, toks liko ir mano atminty.
Julius PAŠKEVIČIUS:
– Šios šventės per daug nesureikšminu, dovanų nei gėlių neperku, ne visada ir nuvažiuoju, bet visada paskambinu ar parašau, mes vienas kitą suprantame. Šiais metais jau ir aš pats tapau tėčiu, dukrai Liukai dabar yra 11 mėnesių. Būti tėvu – nepakartojamas jausmas, kaip aš sakau, mano gyvenime iš tikrųjų atsirado dar viena meilė.
Monika RIMGAILAITĖ:
– Žinau, kad Lietuvoje Tėvo diena bus minima birželio 7-ąją, bet man kažkodėl reikšmingesnė atrodo Motinos diena, todėl daug gėlių paprastai vežu tik mamai. O tėvą, manau, užtenka pasveikinti žodžiu, pasakyti ką nors malonaus, ir tiek. Mano keturmetė dukra Erika savo tėtį žada sveikinti – nupieš ir sekmadienį padovanos piešinį.
Kostas VALAITIS:
– Seniai mano tėvas amžinybėje. Geras žmogus buvo, nė pusės blogo žodžio nepasakyčiau. Mane ir dvi seseris stengėsi dorais žmonėmis išauklėti, mokė tvarkos ir švaros. Mūsų šeima yra kilusi iš Veiviržėnų, Kretingoje gyvenu daugiau kaip 10 metų, o mano vaikai – Macuičiuose. Tėvo dieną dažniausiai atvažiuoja – ir su gėlėm, ir su pyragu.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
