Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Liepsnojanti Australija kraštietės akimis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žmonės
  • 2020-01-14
Gaisrai Viktorijos valstijos kalnuotoje vietovėje Dinner Plain. Fotografas Jacob Carracher

„Pajūrio naujienoms“ pavyko susisiekti su Australijoje gyvenančia kraštiete dr. Gražina Pranauskiene, kuri savo krašto žmonėms perdavė tą emociją ir išgyvenimus, kurių ji, jos šeima ir apskritai australiečiai patiria, šalį apėmus stichiniams gaisrams. Australijoje, Viktorijos valstijoje, dr. Gražina Pranauskienė gyvena jau 30 m. – atvažiavusi trumpam aplankyti giminių, ji susipažino su būsimu vyru, 1990-aisiais ištekėjo ir pasiliko gyventi šiame žemyne.

– Kokia šiuo metu padėtis dėl gaisrų? – „Pajūrio naujienos“ paklausė dr. Gražinos Pranauskienės.

– Šiuo metu Australijoje tebedega 120 gaisrų, iš kurių 20 liepsnoja Viktorijoje. Melburnas, kuriame įsikūriau 1999-aisiais, nedega, nors už 25–40 km nuo gyvenamosios vietos užsiliepsnoja pievos, užplaukia degėsių pritvinkę debesys. Daugiausiai dūmai plaukia iš miškingojo Gipslendo, išsidėsčiusio 250 km nuo Melburno atstumu, taip pat iš Naujojo Pietų Velso, kuris yra už 8,5 tūkst. km nuo Viktorijos sostinės. Tomis dienomis niežti akys ir sunkiau kvėpuoti.

Šiuo metu Australijos sostinė Kanbera, kurioje susikaupė Sidnėjaus apylinkėse siaučiančių gaisrų smogas, – labiausiai pasaulyje užterštas miestas! Per dieną žmogaus plaučiai sugeria tiek teršalų tarsi surūkius 30 cigarečių! Todėl per 400 tūkst. gyventojų mieste užsidarė kavinės, laikinai sumažintas Parlamento administracijos darbuotojų skaičius, privatus verslas kasdien patiria didžiulius nuostolius.

– Kas kaltas, kad taip atsitiko? Ar Australijos gyventojai patenkinti savo šalies Vyriausybės veiksmais? Ką apie tai rašo šalies žiniasklaida?

– Nukentėjusieji nuo gaisro reiškia nepasitenkinimą ministru pirmininku Scott‘u Morrison‘u, kuris nevaldomų gaisrų metu su šeima išskrido į Havajus. Kai pasklido ši žinia, buvo priverstas nutraukti atostogas. Po tokio neatsakingo poelgio, nuvykusį į už 721 km nuo Melburno išsidėsčiusią pietų Australijos Kengūrų salą, už 2,5 tūkst. km esantį Kvinslendą bei kitur, Morrison‘as sutinkamas labai nepalankiai. Žiniasklaidoje nuolat akcentuojama, kad Scott‘o Morrison’o Vyriausybė jau prieš pusmetį žinojo, kad ateina ypač sausa vasara ir kad iš anksto reikėjo rengtis plataus masto gaisrams. Deja, tinkamai nepasiruošta...

– Ar jau atskleista tikroji gaisrų priežastis ir kaip reikėtų su jais kovoti ateityje?

– Tikroji gaisrų priežastis – nesugebėjimas derinti žmonių poreikių su gamtos iššūkiais. Australijos Vyriausybė nepajėgi sustabdyti gaisrų, nes neskuba atsisakyti elektros energijos gamybos iš anglies. Jau prieš 50 tūkst. metų čionykščiai gyventojai mokėjo saugoti gamtą. Naudodami tradicinį gaisrų valdymą, aborigenai tebedegina pievas aplink aukštai temperatūrai neatsparius eukaliptus. Jiems užsiliepsnojus, šiuose medžiuose gyvenančios koalos kopia į viršūnes, kur spiegdamos iš skausmo spirgėte suspirgsta eukaliptų aliejumi pritvinkusiose liepsnose. Po žeme gyvenantys gyvūnai gaisrams atsparūs, tik išlindę į paviršių neranda maisto, tad juos suradę globoja gyvūnų priežiūros darbuotojai.

Gaisrai taip pat kyla dėl ilgėjančių karščio sezonų, lietaus nepakankamumo, tyčinio miškų uždegimo. Nuo praeitų metų pabaigos sudegė 10 mln. hektarų. Į šį skaičių įeina 1 mln. 300 tūkst. ha Viktorijoje sudegusių plotų. Sunku gauti ventilino purkštuvą ar rasti specialią kaukę, kuri apsaugo kvėpavimo takus. Ar galite įsivaizduoti, kokia nepastovi Melburno oro temperatūra? Jau keletą savaičių dienomis svyruoja nuo 16 iki 42 laipsnių šilumos, todėl pirmadienį į darbą tenka eiti su striuke, trečiadienį su lengva suknele, o penktadienį skėtis nebeatlaiko stipraus vėjo gūsio. Dideliame karštyje išsiplečia bėgiai, ir juos tenka laistyti vandeniu, o tūkstančiai žmonių laukia visuomeninio transporto. Iš daugiau nei 5 mln. Melburno gyventojų, miesto centre dirba 854 tūkst.! Tokiomis dienomis traukinius keičia autobusai ir kelionė namo užtrunka dvigubai ilgiau.

Mokesčių mokėtojų pinigai daug metų bus švaistomi tiriant, kas kaltas dėl šio sezono gaisrų, bet juk ir taip visiems viskas aišku! Prieš daugiau negu 200 m. Australijos žemyne įsikūrę europiečiai užsiėmė ūkininkavimo praktika, kuri ilgainiui sukėlė eroziją ir druskingumą. Vietinių gyventojų prisitaikymas prie europiečių atvežtų žemdirbystės metodų, naudojant sudėtingas žemės ūkio sistemas, palaipsniui didino ūkininkavimo sukeltą žalą aplinkai, kol atvedė iki dabartinės klimato katastrofos. Tad ateityje Vyriausybė turėtų imti pavyzdį iš aborigenų, nors jie daugelio laikomi antrarūšiais dėl alkoholizmo, nusikaltimų, nesugebėjimo susirasti darbo ar pan. 2018 m. Australijos statistikos duomenimis, šalyje užregistruota per 650 tūkst. aborigenų ir Torreso sąsiaurio salų kilmės atstovų. Tad patirties pasisemti tikrai yra iš ko!

Fotografo Tom‘o Pelly užfiksuoti virš Hotham kalno kabantys juodi dūmai.

– Kiek Australijos valdžia yra atvira savo piliečiams – ar ji apie gaisrus pasako visą teisybę?

– Nuo tiesioginės atsakomybės Vyriausybė išsisukinėja, kaltindama prieš tai valdžioje buvusius darbiečius. Gyventojai skeptiškai vertina priešrinkiminius pažadus, o dažnas iš viso nenori balsuoti už pagrindines liberalų ir darbiečių partijas, bet balsavimas privalomas. Sausio 10-tą įsibaiminusi Vyriausybė pareiškė, kad nebeduos jokių interviu užsienio žiniasklaidai, nes neva iškraipomi faktai. Bet juk nuo teisybės vis dėlto nepasislėps! Tai, kad dabartinė valdžia nepaisė išankstinio mokslininkų ir patyrusių specialistų patarimo gerai pasirengti gaisrams, atsilieps 2021 m. vyksiančiuose federalinės valdžios rinkimuose.

– Ar įvardinami žalos mastai šalies ekonomikai? Kokių veiksmų imtasi kovojant su ištikusiais gaisrais?

– „AccuWeather“ įstaigos metereologų skaičiavimu, nuo 2019 rugsėjo iki šių metų vasaros pabaigos Australijos gaisrai atneš 100 mln. dolerių nuostolį. Kol kas patirti 2 mln. nuostoliai toli gražu nesibaigia, nes daugybė turistinių vietovių virsta pelenais. Sužinojus, jog sudegė 2 tūkst. namų ir žuvo apie 30 žmonių, pasidaro labai liūdna. Vieni užstrigo įsiliepsnojusiuose keliuose, kiti – bandydami apsaugoti savo namus nuo ugnies liežuvių. Keista, kad žmonės šitaip rizikuoja gyvybe. Kodėl materializmas nugali savisaugos jausmą? Argi įmanoma nugalėti įsisiautėjusią gamtos stichiją? Ji Viktorijos valstijoje jau nusinešė 2-jų ugniagesių gyvybes.

Sausio 10-tą prie Melburno Parlamento vyko klimato akcija, kurioje dalyvavo 5 tūkst. žmonių. Londone, Berlyne, Madride, Kopenhagoje ir Stokholme praūžė protestai prieš Australijos Vyriausybės nesugebėjimą kontroliuoti ekologinės padėties. Vietinis ir tarptautinis spaudimas verčia Vyriausybę priimti atitinkamus sprendimus ir parodyti pasauliui, kad rūpinasi daugiau nei 24 mln. gyventojų gerove.

– Apie kokias Australijos perspektyvas kalbama po šio gaisro?

– Dauguma žada vėl statytis namus buvusiųjų vietose, bet milijardo sudegusių paukščių ir gyvūnų jau neberegės! Teks ilgokai laukti, kol ūkininkai vėl augins uogas, vaismedžius, užveis gyvulius, pripildys šieno aruodus. Perspektyvos priklausys nuo to, ar Vyriausybė sugebės susidoroti su šios vasaros gaisrais ir ateityje pasimokyti iš padarytų klaidų. Šiuo metu apdūmėjusioje Kanberoje parlamentarų nėra, nes 2020 m. sesijos prasideda vasario 1-ą. Įdomu, ar jie iš visų valstijų sugužės su kaukėmis? Ar jas užsidės tam, kad apsisaugotų nuo smogo, ar tam, kad pasislėptų nuo smerkiančių žvilgsnių?

– Kaip visuomenė prisideda prie problemos sprendimo (savanorystė, piniginės aukos, akcijos ir pan.)?

– Vietinių ugniagesių skaičių po nutrauktų ministro pirmininko atostogų papildė Australijos karinio ir jūrų laivyno pajėgos, Amerikos, Kanados ir kitų šalių gaisrų gesinimo specialistai. Jeigu jos būtų buvusios sutelktos vos prasidėjus gaisrams, tauta negedėtų žuvusių žmonių, sudegusių gyvūnų, neskaičiuotų vis didėjančių apmirusio turizmo nuostolių.

Australijoje gaisrus dažnai padeda gesinti apmokyti savanoriai, o kai kurie, padėdami kitiems, praranda savo pastoges! Šalyje nuo seno gyvuoja tradicija padėti nukentėjusiems, tad ir dabar privežta tiek rūbų, daiktų ir maisto, kad nebetelpa sandėliuose! Atsidarė banko sąskaitos, į kurias galima aukoti nukentėjusiųjų fondui. Įžymybės, filantropai, dosnūs asmenys ir įmonės iš Australijos ir užjūrio kartu surinko per 140 mln., bet ši suma auga kaip ant mielių!

Vyriausybė papildomai išskyrė 76 mln. nemokamoms psichologinėms konsultacijoms tiesiogiai ir netiesiogiai gaisro paveiktiems asmenims.

– Ar netrūkstate maisto produktų, higienos reikmenų, medikamentų ir kitų dalykų? Ar nesusirgote? Kaip nuo dūmų ginatės kasdieniame gyvenime?

– Nieko netrūkta tiems, kurie laiku pasitraukė ir prisiglaudė pagalbos centruose. Tie, kurie lūkuriavo, susidūrė su grėsmingais ugnies stulpais ir išvažiuoti iš pavojaus zonų nebegalėjo. Net dienos metu išdegusių vietovių plotus gaubia visiška tamsa! Mokslininkų nuomone, sveiki ir stiprūs žmonės atsistatys nuo šios vasaros gaisrų poveikio sveikatai, tačiau ateityje ne tik silpnesnieji, bet ir sveikuoliai patirs širdies ir kvėpavimo takų ligas. Nuo dūmų ginasi kas kaip išmano: vieni stengiasi neiti iš namų, kiti prisidengia nosine, treti su kauke. Skubu anksti į darbą, kol dar neužplaukė pilkieji debesys, bet, grįžtant namo, kartais lydi degėsių kvapas. Buvusios Kretingos vidurinės mokyklos klasės draugai, mokytojai, kultūros namų bendradarbiai, pažįstami ir draugai, nesirūpinkite dėl manęs. Siunčiu jums šią žinią, kai pila lietus, akimirkai atitolindamas gaisrų baimę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas