Telšių seminariją papuošė kretingiškės sukurta vėliava

Virgina Laučienė Telšių kunigų seminarijai sukurtos vėliavos iš kitų neišskyrė, tik juokavo, kad kiekvieną išnešioja savyje tarsi kūdikį.

Besibaigiant metams, Telšių kunigų seminarija iškilmingai atšventė 30-ąjį jubiliejų, – ta proga ši dvasinė įstaiga pasipuošė kretingiškės tautodailininkės 79-erių Virginos Laučienės išsiuvinėta vėliava. Jos sukurtų vėliavų kraitį iš viso sudaro 55 vėliavos, puošiančios įvairias Lietuvos bendruomenes, parapijas, mokyklas, įstaigas, muziejus.

Kiekvieną išnešioja lyg kūdikį

V. Laučienė sakė, kad apie jos kūrybą sužinojęs seminarijos rektorius Saulius Stumbra atvykęs pas ją į namus ir paprašęs per mėnesį iškilmėms sukurti vėliavą.

„Atvežė tik bukletą, kuriame buvo pavaizduotas seminarijos pastatas. Pagal jį persipiešiau ir fotoateljė paprašiau, kad išdidintų vaizdą. Vėliavą siuvinėjau ant tamsiai raudono šilko, jo tegavau Liepojoje. Kitur tokio šilko nėra. Siuvinėjau aukso siūlais mašina, smulkiais sukamaisiais judesiais, o pakraščius ir kutus reikėjo apsiūti rankomis“, – kūrėja džiaugėsi pasisekusiu darbu. Sukurtos vėliavos dydis – 150x90 cm.

Tai – jau 55-oji kretingiškės tautodailininkės išsiuvinėta vėliava, jas kurti ji sakė pradėjusi nuo 1991-ųjų. Paklausta, kuo ypatingas buvo pastarosios vėliavos kūrybos procesas, V. Laučienė atsakė, jog darbas buvęs labai kruopštus ir atsakingas. Kaip, beje, ir kiekvienos kitos vėliavos.

„Kol kuriu, kiekvieną vėliavą savyje nešioju kaip kūdikį: kol sumąstau, kaip geriau turėtų atrodyti simboliai, kol išsiuvinėju – mąstau dieną naktį, po to jau nebesitraukiu nuo darbo. O skirtis su kiekviena jų būna sunku, tarsi dalelę širdies kas išplėštų iš krūtinės“, – atsivėrė kūrėja.

Sukūrusi vėliavą ir įgijusi Telšių seminarijos bendruomenės pasitikėjimą, V. Laučienė dar sutiko jiems išsiuvinėti ir 62x62 cm dydžio Šventojo Tėvo herbą.

Tautodailininkė taip pat siuvinėja įvairius Lietuvos simbolius, herbus.

Ypatinga vėliava Jokūbavo mokyklai

V. Laučienės vėliavų paroda 2014-aisiais buvo surengta Kretingos muziejuje, o 2015-aisiais eksponuota Lietuvos Respublikos Seime. Moteris ligi šiol prisimena ir savo pirmąją sukurtą vėliavą – jos paprašė Kretingos rajono Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla. „Man tas darbas buvo beveik sakralus, nes mano mama tarnavo pas prezidentą A. Smetoną, buvo bendravardės su jo žmona Ona. Ligi šiol esu išsaugojusi prezidentienės mamai dovanotą sagę“, – rodydama pačios sukurtą suvenyrą su įmontuotais papuošalais, kalbėjo kretingiškė.

Toliau prasidėjo mokyklų banga: ji sukūrė vėliavų ne tik įvairioms Kretingos, bet ir Klaipėdos, Skuodo rajonų mokykloms, tarp jų – Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijai, Hermano Zudermano ir Ylakių gimnazijoms, Šačių pagrindinei mokyklai, – kai kurios jų šiandieną pervadintos.

Dvi V. Laučienės išsiuvinėtos vėliavos papuošė Kretingos rajono savivaldybę, – dabar jos saugomos Kretingos muziejuje, taip pat – Šilalės rajono savivaldybę ir policijos komisariatą.

Vėliavų meistrės darbai taip pat skirti pristatyti Tautodailės sąjungos Žemaitijos skyriaus, Kretingos kultūros centro, Kretingos tremtinių bendrijos, Klaipėdos šv. Kazimiero parapijos veiklą.

Dabar kretingiškė imsis kurti Šventojo Tėvo herbą.

Kurs herbus ir paveikslus

„Vėliavos su Vyčiu užsiprašė viena JAV organizacija ir išsivežė į užjūrį, – tautodailininkė sakė taip pat pavieniams asmenims atkurianti giminės vėliavas, ypač – susijusias su bajorystės atstatymu.

Dirbant, atviravo moteris, ją užvaldanti istorinė dvasia. Jai buvę be galo įdomu kurti didikų Chodkevičių, Tiškevičių, Oginskių giminių herbus, – Oginskių herbą ji sakė padovanojusi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui.

Fantazijos kūrybai, tikino V. Laučienė, jai užtektų dar 100-ui metų į priekį, tačiau nebeleidžianti sveikata: „Prieš daugel metų, sutikusi išsiuvinėti Kretingos miesto vėliavą su Dievo Motina, pagalvojau, kad pliku užpakaliu lendu į dilgėles. Bet meldžiausi ir pavyko. Dabar jau širdelė eina silpnyn, galvoju, kad Telšių seminarijos vėliava yra paskutinė. Kursiu tik mažesnių gabaritų darbus, tarkim, herbus“, – kalbėjo dar paveikslus, staltieses kryželiu ir plokščiuoju dygsniu siuvinėjanti tautodailininkė.

Ji neslėpė, kad jos vizijose – noras pačiai sau išsisiuvinėti paveikslą „Jėzau, pasitikiu tavimi“, nutapytą pagal šventosios Faustinos regėjimą ir pastaruoju metu platinamą Lietuvos bažnyčiose bei visuomenėje.

• Rašyti komentarą (1)