Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vikingų laivą panardins į Akmeną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2019-11-29
Vytautas Ruzgaila vikingų laivo pirmgaliui išdrožė žirgo galvą, o šonais ir skydu apgaubs greta namų esančią salelę.

Ant Akmenos kranto, viename buvusių dvaro pastatų – kumetyne, gyvenantis laisvasis menininkas Vytautas Ruzgaila sumanė kūrybingai išnaudoti greta jo sodybos esančią salelę – ši taps jo konstruojamo vikingų laivo dalimi. Laivo priekigalis su žirgo galva jau išdrožtas. Pavasariop liks išraižyti bortus ir jais apglėbti salelę, o viršų uždengti vikingų skydu.

Domėjosi vikingų istorija

Vyras laivą stato pagal savo sukurtus eskizus: studijavo istorinę literatūrą, ieškojo pavyzdžių internete, kaip atrodė autentiški vikingų laivai. Jo modelis kiek kitoks: laivas būsiąs pusiau paskendęs – priekis išniręs iš vandens apie 3 m, o galas paniręs į vandenį. Laivo plotis tarp salelės krantų – maždaug 4 m.

V. Ruzgaila savojo laivo puošybai pasirinko žirgo motyvą, – jo žodžiais, senovėje kiekviena gentis turėjo savo simbolius, kuriuos vaizduodavo ir ant laivų kaip laimės ir sėkmės talismanus. Be žirgo, tai galėjo būti drakono, žalčio, kitų mitologinių būtybių galvos. Jam, sakė, mielesnis savojo krašto apdainuotas žirgas bėružis.

„Mūsų protėviai buvo kuršiai, bet, kas žino, gal jie buvo sumišę su vikingais. Žmonės kurdavosi prie vandens telkinių: įveikę jūrą, vikingai, ieškodami laisvų žemių įsikurti, galėjo pasistūmėti gilyn. Dėl žemės ir vandens vykdavo nuolatinė kova. Vanduo – tai gyvenimas, gyvybė. Taip vikingai galėjo pasiekti ir mūsų Kretingą, juolab kad Akmenos-Danės upe iš jūros ir Kuršmarių į Mėmelį atplaukdavo laivais – čia vyko intensyvi prekyba. Akmena anuomet buvo platesnė, o Kretinga – didelis kaimas kitąpus upės, – dabartinį miestą tik prieš 400 m. įkūrė didikai Chodkevičiai“, – apie tai, kodėl upėje sumanė pastatyti vikingų laivą, pasakojo kretingiškis.

Kretingiškio sodybos aplinka išpuošta vandens gyvūnų motyvais.

Dirbtuves pavers kuršio sodyba

V. Ruzgailos mintyse – ne tik laivas, bet ir švyturys Akmenos nedideliame pusiasalyje, Kretingos muziejaus teritorijoje įrengtoje poilsiavietėje, kurią papuošė taip pat jo išdrožtas lydekos formos suolelis.

„Tai būtų nedidelis, iki 3 m aukščio, laužui skirtas švyturys, kurį galima būtų uždegti per šventes. Su muziejumi jau suderinome jo pastatymą“, – sakė jis, taip pat užsimojęs į Akmeną nuleisti ir nedidelę jachtą su vikingų laivo motyvais – galvą jau sakė išdrožęs. Muziejus ja galėtų plukdyti turistus.

Savo sodybos dirbtuves, iš vienos pusės prigludusias prie U formos 1908 m. pastatyto dvaro kumetyno pastato, o iš kitos – prie pat upės ir senojo medinio tilto per Akmeną, kretingiškis sumanė paversti senovine kuršio sodyba. Ji stovi ant medinių polių – menininko išdrožtos įspūdingos kompozicijos, vaizduojančios vabalą gaudantį šapalą, o viršuje ūdrą, jau pasigavusią žuvį. Balkonas taip pat puoštas drožtais jūriniais bei žvejybos simboliais.

Polinkis drožinėti – iš dėdės

„Nuo pat vaikystės mane traukė upė, vanduo. Atbėgdavau pas gimines į dabartinį muziejaus Ūkvedžio namą. Čia kažkada buvo apgyvendintas iš Čekijos kilęs mano senelio pusbrolis muzikantas Vladislavas Suchanekas, kurį grafas Tiškevičius pasikvietė į dvaro orkestrą. O jo sūnus, taip pat Vladas, buvo dvaro baldžius. Atsimenu, atbėgdavau į jo „meistarnę“ – dabar to priestato nebėra, negalėdavau iš ten išeiti – mane užburdavo dėdės pagaminti baldai, staklės, įrankiai, profiliniai obliai. Kai dėdė mirė, man tebuvo 6-eri“, – prisiminė pašnekovas.

Vėliau lankydavosi pas jo dukteris Ireną, Stefaniją ir Elžbietą, parnešdavo joms malkų, vandens, o mainais gaudavo dėdės įrankių, – ir dabar jie praverčia. O sykį pamatęs pas tetas seną dėdės gamintą sofutę, parsivežė namo ir su mama Elvyra aptraukė nauju gobelenu. Ši ir šiandien tebestovi 90-metį perkopusios motinos namuose.

Iš savo dėdės, mano kretingiškis, jis ir paveldėjęs polinkį meistrauti, puošti aplinką. Šiemet išdrožė ir prie įėjimo į savo sodybą jis pastatė Žemaitijos metams skirtą simbolį – mielą drūtą meškutę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas