|
|
|
Griauna benamių prieglobstį – „Smalyžių“
Judrioje Kretingos miesto vietoje – Maironio gatvės pabaigoje, tarp vaikų darželio „Ąžuoliukas“ ir Pastauninko parko – du dešimtmečius riogsojęs apleistas medinis buvusios vaikų kavinės „Smalyžius“ pastatas baigia savo dienas, – šiomis dienomis griaunamas. Laikiną prieglobstį ten buvo radę benamiai Vida S. ir Ričardas B., – užvakar redakcijai moteris guodėsi, jog jiedu buvę apiplėšti ir iškraustyti. Be namų ir dokumentų „Neberadome nei daiktų, nei dokumentų: maišuose buvo naujų rūbų, – parsivežiau iš kalėjimo su etiketėmis, striukės kišenėj buvo asmens tapatybės kortelė. Neaišku, ar pastato šeimininkai taip pasielgė, ar buvo kas įsibrovęs. Ir anksčiau, būdavo, užkala „Smalyžių“ – jis gi turi šeimininkus, bet įlįsdavome pro langą. Dabar aptvėrė juosta, o kur mums eiti: artėja žiema, nakvynės namai nepastatyti“, – piktinosi Vida S. Ji pasakojo už vagystes buvusi 2,5 metų įkalinta, grįžo pavasarį. Sakė iš viso turinti 33-jus metus darbo stažo, dirbusi nuo 15-kos. Gyvenimas susiklostė taip, kad prarado viską – vaikus ir namus, ir dėl to ligi šiol griežianti dantį ant kretingiškiams žinomo verslininko, kuriam užstatė butą ir jį prarado. Vėsias rudens dienas dažniausiai autobusų stotelėse leidžianti moteris piktinosi, kad jai neskiriama nė 122 Eur pašalpa, kurią gauna kiti benamiai. „Buvau nuėjusi pasiskųsti pas merą Antaną Kalnių ir pavaduotoją Dangirą Samalių. Pasakė – pašalpa man nepriklauso, nes „klijuoja“ Ričardą – atseit, kartu gyvenam. Koks čia gyvenimas, jei neturime bendrų namų? Ričardas dirba nelegaliai, praradęs dokumentus ir darbo biržoje jo neregistruoja. O aš stoviu darbo biržoje – bet kur eisi, jei nieks neduoda darbo. Vėl vogti ir vėl – į kalėjimą?“ – redakcijai išsisakė 60-metė moteris. Pas Motinos Teresės seseris nenori Vida S. sakė iš valdžios gaunanti tik maisto paketą, o karšto viralo pavalgo labdaros valgykloje. Nusiprausti iš po nakties einantys į bažnyčios tualetą, o išsimaudyti – pas Motinos Teresės seseris. Rajono valdžia jai siūliusi apsigyventi pas sesutes, bet šios ne tik prie darbo pristatančios, bet kelisskyk per dieną liepiančios melstis. „Esu tikinti, bet pas teresėles nenoriu – ten tik malda ir malda. Kalėjime linksmiau, ten moterys dainas traukia“, – atviravo kalėjimų patirties turinti kretingiškė. Ji sakė žinanti ne vieną laisvą butą Kretingos mieste, kurį, jos manymu, galėtų suteikti jai kaip socialinį būstą, kurio ji laukianti eilėje. Laisvas esąs ir Kretingos muziejui priklausantis butas Salantų g. 7 name, kur ji neva yra gimusi. Tačiau, Vidos žodžiais, į jos prašymą valdžia neatsižvelgia, todėl ir tenka keliauti iš vienos landynės į kitą – pastarąsias naktis ji su sugyventiniu leidžianti vadinamajame vaiduoklyne, prie naujosios miesto bibliotekos. Anot benamės, „Smalyžius“ buvęs tik laikinas prieglobstis, nes šaltis naktimis jau kaustęs į ragą, o ir nebeapsikentę aršių žiurkių kaimynystės – sykį įmigus viena jų ligi kraujo apgraužė Vidos nosį.
Socialinė pašalpa nepriklauso Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė sakė, jog Vida S. jų tarnybai gerai pažįstama nuo seno. „Kai grįžo iš kalėjimo, sutvarkėme dokumentus, buvome sutarę, kad eis dirbti į seniūniją. Viskas perniek. Nuslydo žmogus, bet, jei norėtų, galėtų atsitiesti ir pakilti. Ji nėra neįgali, turėtų, kaip ir visi žmonės, dirbti ir su sugyventiniu ieškoti, kur išsinuomoti būstą“, – tvirtino D. Blagnienė. Jos žodžiais, grįžusi iš kalėjimo, Vida S. buvo užregistruota į eilę socialiniam būstui gauti, tačiau šiuo metu eilėje laukiančių yra per 140 asmenų, o ji – netoli nuo galo. Socialinė 122 Eur dydžio pašalpa, pasak D. Blagnienės, su darbo stažu nėra susijusi – ji skiriama asmenims, jeigu kiekvienam šeimos nariui pajamos neviršija 122 Eur. Tačiau darbingi asmenys turi dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. „Vida turi sugyventinį, ji turėtų kalbėti su juo, kad tvarkytųsi dokumentus ir įsidarbintų arba oficialiai ieškotųsi darbo. Tai, kad Ričardas yra jos sugyventinis – jokia paslaptis: jie būna, vaikšto kartu, viską viens apie kitą žino, o ir pati Vida tai pripažįsta“, – sakė vedėja. Ji sakė suprantanti, kad žmogui yra blogai, tačiau ir pačiam dėl savęs reikia pasistengti: gal geriau eiti gyventi pas Motinos Teresė seseris, kur šilta, negu neturėti jokios pastogės. Apleisti statiniai – privati nuosavybė Kretingos rajono meras A. Kalnius taip pat sakė gerai žinąs Vidos S. situaciją, nes ji vis varstanti jo kabineto duris. Kol Kretingoje nėra nakvynės namų – jie turėtų būti užbaigti ateinantį pavasarį, – benamius glaudžia Motinos Teresės seserys. Jų namuose tvarka – labai griežta: gyvenimo dugną pasiekusius žmones jos gydo darbu ir malda. “Moteriai buvo pasiūlyta gyventi pas sesutes, bet, jei ji nenori integruotis į visuomenę, niekas jos neprivers. Toks gyvenimo būdas – jos pačios pasirinkimas“, – įsitikinęs meras. Benamių landynėmis tapę apleisti miesto pastatai – „vaiduoklynai“ prie bibliotekos, „Draugystės“ sodų, „Laisvės“ fabrikas, o taip pat – „Smalyžius“, mero žodžiais, turi šeimininkus. „Tačiau tai yra privati nuosavybė, ir mes neturime teisės į ją kištis, tik – nubausti savininkus, gerokai padidinant nekilnojamojo turto mokestį. Nors aš nesu už nuobaudų skatinimą, tačiau tam tikrais atvejais tikslas pateisina priemones – taip buvo priversti tvarkytis senojo buitinio kombinato, kulinarijos pastatų savininkai“, – kalbėjo meras. A.Kalniaus žiniomis, „Smalyžius“ taip pat buvo įtrauktas į neprižiūrimų miesto statinių sąrašą: „Neseniai jis parduotas kitiems žmonėms, – turiu informacijos, kad ten ketinama statyti kitą pastatą ir jame atidaryti grožio saloną.“
|
|
