Pajūrio naujienos
Help
2019 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 85 %
Naktį-1°C debesuotumas 100 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2019" rinkimai

Marius MEŠKAUSKAS
Aušra KUNDROTIENĖ
Dalia BRUŽIENĖ
Indrė JUODEIKIENĖ
Benediktas JURČYS
Arnas KARUŽAS
Kristina RIMIENĖ
Birutė STALMOKIENĖ
Julius KANARSKAS
Nijolė RAUDYTĖ
Juozas PELIONIS
Simas KONČIUS
Apklausa

Ar jums patinka kalėdinių eglių lenktynės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1413) 2019-12-10

Su Kretingoje sukurtu robotu rungsis Japonijoje

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Prieš išvykstant į Tokiją: (iš kairės) Pranciškonų gimnazijos mokytojas Vismantas Masiokas, kelionės rėmėjas „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša ir robotą sukūręs gimnazistas Justas Ubartas.

Šį trečiadienį Pranciškonų gimnazijos trečiokas gimnazistas Justas Ubartas ir technologijų mokytojas Vismantas Masiokas išvyksta į Japonijos sostinę Tokiją, pasaulines robotų varžybas. Su Kretingoje, padedant mokytojui, paties sukurtu robotu Justas Tokijuje atstovaus Lietuvai.

Pusmečio darbo vaisius

Kvietimą atstovauti Lietuvą pasaulinėse robotų ir jų kūrėjų varžybose Justas Ubartas ir jo mokytojas Vismantas Masiokas gavo po sėkmingo pasirodymo šių metų kovo mėnesį Vilniuje įvykusiame robotų čempionate, kur Justo robotui neprilygo nė vienas Lietuvoje sukurtas robotas. Pranciškonų gimnazijoje jau dešimt metų veikia robotikos būrelis, kuriam vadovauja mokytojas Vismantas Masiokas. „Gal jau keturios mokinių-kūrėjų kartos per tą laiką pasikeitė, bet tokių deimančiukų kaip Justas nedažnai sužimba“, – pasakojo mokytojas.

Justas robotikos būrelį lanko nuo pat penktos klasės, kai atėjo į Pranciškonų gimnaziją iš Marijos Tiškevičiūtės mokyklos. „Pats norėjo, iškart matėsi, kad į savas roges pataikė“, – prisiminė V. Masiokas, akcentavęs, kad robotų kūrime elektronika su mechanika žaidžia ir kad dauguma šiuolaikinių mokinių puikiai spaudo mygtukus, sutaria su virtualia realybe, tačiau nemoka ir išmokti nenori dirbti su įrankiais. „Justas nebijo mechanikos – nupjaut, išgręžt“, – teigė mokytojas. Į klausimą, kiek laiko prireikė į Japoniją vežamam robotui pagaminti, mokinys ir mokytojas atsakė, kai tai yra ne vienerių metų įdirbio rezultatas, o konkretus darbas truko apie pusmetį. Abu prisipažino, kad tam pašventė ir nemažą vasaros atostogų dalį. „Smagu, kai pamatai rezultatą“, – sakė Justas. Paklaustas, ar dėl aistros robotams nenukenčia kiti mokslai, patikino: „Laiko ir kitiems dalykams nestinga.“ Justo pažymių vidurkis – 9. Ne paslaptis, kad tokiuose jaunų mokslo, technikos kūrėjų suvažiavimuose būsimų darbuotojų dairosi ir garsios pasaulinės kompanijos, protus iš viso pasaulio vilioja turtingosios šalys, galinčios pasiūlyti puikias studijų, kūrybos sąlygas. Justas Ubartas tvirtino studijuosiantis Lietuvoje, tik dar nenusprendė Vilniuje ar Kaune. „Turbūt gyvensiu Lietuvoje. Nemanau bėgti, gąsdina gimtinės palikimas“, – paatviravo jaunuolis, tokiu nusiteikimu nustebindamas savo mokytoją. „To iš tavęs dar nebuvau girdėjęs“, – tarė V. Masiokas.


Seniūnijų, Socialinių paslaugų centro, Policijos komisariato, Švietimo skyriaus atstovai, mokyklų socialiniai pedagogai buvo supažindinti, kokias funkcijas atlieka Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda.

Kretingos rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Linos Bruzdeilynienės surengtame susitikime seniūnijų, Socialinių paslaugų centro, Policijos komisariato, Švietimo skyriaus atstovams, mokyklų socialiniams pedagogams prisistatė trijų narių Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda.

Tikslas – išsiaiškinti ir padėti

Vyriausiosios specialistės socialinės darbuotojos Aušros Petkutės teigimu, neretai gyventojai mano, kad mobilioji komanda budi naktimis, reaguoja į įvykius, nustato grėsmės lygius šeimose, tačiau iš tiesų ši specialisčių trijulė pradeda dirbti tik po to, kai savivaldybių vaiko teisių specialistai jau būna nustatę II grėsmės lygį, leidžiantį vaikus paimti iš nesaugios aplinkos. Mobilioji komanda, gavusi tėvų sutikimą, su šeima dirba 14 kalendorinių dienų: organizuoja medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą. Komanda koncentruojasi ne vien tik į problemas, bet ir įvertina šeimos stiprybes, kad, A. Petkutės žodžiais, būtų už ko užsikabinti ir nukreipti kitokiai gyvensenai, padėti sukurti saugią aplinką, ir vaikai galėtų sugrįžti namo.

Mobiliosios komandos specialistai užpildo 2 klausimynus, teikia rekomendacijas, kaip šeimos su specialistais bendravo ir elgėsi, ar stengėsi įvykdyti prašymus, o grąžinti ar negrąžinti vaiką, sprendimus priima vaiko teisių specialistai-gynėjai per atvejo vadybos posėdžius.

„Tėvų mes kartais klausiam, kas, jų nuomone, galėtų jiems sugrąžinti prarastą vaiką? Kai kurie svarsto, kai kurie sutrinka, atsako nežinantys. Paaiškiname, jog tai padaryti gali tik jie patys, bet dėl to reikia daug stengtis, pakeisti gyvenimo būdą“, – kalbėjo A. Petkutė.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Kretingos rajone iš šeimų paimami vaikai – tėvų girtuokliavimas. Pasak ilgametę patirtį dirbant priklausomybės ligų srityje turinčios komandos narės Renatos Bružienės, norint tikslingai įvertinti riziką ir padėti šeimai, jai tenka gilintis, priežasčių ieškoti visoje giminėje, kurioje įpročiai dažniausiai perduodami iš kartos į kartą.


Kaimo bendruomenės prašo daugiau pinigų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
Pirmininkai išsakė nuomonę, kad, norint įgyvendinti projektus, kaimo bendruomenėms iš rajono biudžeto reikėtų keleriopai didesnių sumų negu skiriama dabar.

Kretingos rajono savivaldybėje įvyko rajono bendruomenių pirmininkų susirinkimas, kuriame buvo pristatyta ateinančių metų rajono biudžeto 1 proc. lėšų skirstymo gyventojų iniciatyvoms naujovė, taip pat aptarta bendruomenių veikla, problemos, finansavimas ir poreikiai.

„Pipirai“ – dėl neveiklumo

Kretingos rajone įregistruotos 36 bendruomenės, tačiau 4-ios jų – neaktyvios, tad iš Savivaldybės ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektams gaunamas lėšas išsidalijo 32. Nuo 2017-ųjų Savivaldybė iš biudžeto bendruomenėms kasmet skiria 15 tūkst. Eur, tačiau pirmininkų nuomone, tokia suma pernelyg menka, kad galima būtų ką naudingo nuveikti.

Kretingos rajono nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos narė Jūratė Mačernienė pirmininkams buvo išsiuntusi anketas ir prašiusi informuoti apie poreikius. Susirinkimo metu buvo paviešinta, jog reikėtų keleriopai didesnių sumų. Vicemeras Dangiras Samalius žadėjo stengtis tuo įtikinti rajono tarybos narius. „Užprašėm 20 tūkstančių eurų, bet nežinom, kaip bus, gal pavyks gauti ir daugiau?“ – svarstė jis.

„Imbariečių draugijos“ pirmininkės Daivos Stonkuvienės nuomone, skiriant lėšas, tarybos nariai ir rajono vadovai turėtų pagalvoti apie tai, kad daugeliu atveju bendruomenės neatlygintinai atlieka seniūnijų darbus, ko neturėtų būti.

Kelių bendruomenių idėją nerašant projekto iškart gauti 200 eurų subsidiją, kurią išdalijus bent po 10 eurų, būtų galima seniūnaičiams kompensuoti už degalus, iškėlė Kretingos rajono bendruomenių asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas. Tačiau Savivaldybės specialistė Inga Biliūnaitė-Rušinskė akcentavo, kad visų bendruomenių įstatuose parašyta: dirbama savanoriškumo pagrindais.

J. Mačernienė pačiam J. Petrovui „davė pipirų“ dėl jo vadovaujamos asociacijos neveiklumo – esą tai „kiša koją“ gauti lėšų kitų bendruomenių didesniems projektams. J. Mačernienė klausė, kokia apskritai yra situacija asociacijoje, į kurią įeina Klibių, Vydmantų, Jokūbavo, Lazdininkų, Erlėnų, Kurmaičių, Raguviškių, Laivių, Budrių, Kretingsodžio, Rūdaičių bendruomenės, „Imbariečių draugija“.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

ORCHIDĖJŲ g. gruodžio 5 d. apie 10.20 val. sustabdytas automobilis „Ford Galaxy“, kurį vairavo 1974 m. gimęs kretingiškis. Jam alkoholio matuokliu nustatytas 1,8 prom. girtumas.

KRETINGOS r.

ERLĖNŲ k. gruodžio 6 d., patikrinę 1966 m. gimusios moters namų valdoje esantį garažą, pareigūnai aptiko penkias 5 l talpas skaidraus skysčio, turinčio specifinį naminės degtinės kvapą. Pradėtas tyrimas.

PALANGA

GANYKLŲ g. gruodžio 7 d. apie 1.05 val. apsaugos darbuotojai perdavė neblaivų asmenį, kuris, išdaužęs maisto prekių parduotuvės stiklą, buvo patekęs į parduotuvės patalpas. Jam nustatytas 3,54 prom. girtumas. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

J. BASANAVIČIAUS g. gruodžio 7 d. apie 4 val. klube, ne tarnybos metu, neuniformuotas neblaivus Šiaulių apskrities VPK pareigūnas, gimęs 1988 m., galimai naudojo fizinį smurtą prieš moterį, gimusią 1991 m., ir vyrą, gimusį 1987 m. Pareigūnas uždarytas į areštinę. Jam nustatytas 0,89 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Savaitgalį „Kretingos“ krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė tik vienerias rungtynes ir su 5 pergalėmis bei 5 pralaimėjimais užima IX turnyrinės lentelės vietą.

Gruodžio 7 d. „Kretingos“ komanda namuose 83:59 (24:9; 24:21; 20:11; 15:18) nugalėjo Ukmergės „Olimpą“ (3 pergalės, 7 pralaimėjimai). Puikiai rungtynes pradėję šeimininkai dėl geros gynybos jau po I kėlinio susikrovė 15 taškų persvarą, kuri kiekvieną kėlinį vis augo, kol IV kėlinį pasiekė 33 taškų ribą (39 min. 81:48). Buvo iškovota nesunki pergalė.

„Kretingai“ atstovavo: Rytis Zabita (7/8 dvitaškiai, 18 atk. kamuolių, 34 naud.balai) – 16, Tadas Maželis – 13, Tadas Budrys (12 atk. kamuolių) – 11, Linas Jonuška – 10, Kornelijus Stonkus (5 rez. perdavimai) ir Rokas Šimkevičius (7 rez. perdavimai) – po 9, Domininkas Matutis (2/3 tritaškiai, 7 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai) – 8, Rimvydas Brencius (7 atk. kamuoliai) – 3, Arnas Sabaliauskas ir Karolis Opulskis – po 2.

Artimiausias rungtynes „Kretingos“ komanda žais gruodžio 13 d. 17 val. Kretingoje su Akmenės rajono komanda „Patriots-Cementas“ (6 pergalės, 6 pralaimėjimai), o gruodžio 14 d. laukia susitikimas išvykoje su Panevėžio „Bangene-Aivera“ (7 pergalės, 4 pralaimėjimai).

Tomas KUBILIUS

Krepšinio klubas „Kretinga“


Imbarės seniūnijos kalėdinio šaškių-šachmatų turnyro dalyviai nestokojo geros prieššventinės nuotaikos.

Šiemet Imbarės seniūnija kalėdinį šaškių-šachmatų turnyrą surengė Salantų kultūros centro Laivių skyriuje.

„Džiugu, kad jaunoji karta aktyviai dalyvauja propaguojant šį sportą“, – sakė Imbarės seniūnijos sporto organizatorė Sonata Valinskienė.

Kalėdiniame šaškių-šachmatų turnyre tarp vaikų I v., prieš varžovus laimėjus visas žaidimo šaškėmis partijas, atiteko Deividui Gibėžai. Antrą vietą užėmė Deividas Petrusevičius, III v. – Linas Mockus.

Suaugusiųjų šaškių turnyre jėgas išbandė ir vaikų tėvai Pirmą vietą iškovojo Diana Vičiutė, II v. pelnė Rožė Žvinklienė, III v. užėmė Artūras Augutis.

Šachmatų varžybose varžėsi ir vaikai: I v. vėl atiteko visas pergales iškovojusiam Deividui Gibėžai, II v. užėmė Lukas Gibėža, III v. – L. Mockus. Turnyro organizatoriai taip pat apdovanojo jauniausią dalyvę Giedrę Jackevičiūtę, žaidusią ir šaškėmis, ir šachmatais.

„P. n.“ informacija


Mūsų rajono badmintono žaidėjos Ramūnė Petrošienė ir Aldona Kasparavičienė – šalies veteranų čempionato medalininkės.

Kaune startavo Lietuvos veteranų badmintono čempionatas. Jame dalyvavo ir Kretingos sporto klubo badmintonininkės Aldona Kasparavičienė ir Ramūnė Petrošienė. Vyrai šį kartą negalėjo dalyvauti dėl traumų.

Graži tradicija, kai mūsų žaidėjai iš veteranų čempionato grįžta su medaliais. Ne išimtis – ir šis čempionatas. Aldona ir Ramūnė medalius „nukaldino“, žaisdamos moterų dvejetų kategorijoje. A. Kasparavičienė startavo kartu su palangiške Judita Vadeikiene amžiaus grupėje per 40 metų. Lengvai įveikusios ketvirtfinalį, jos pusfinalyje sulaukė jau didesnio pasipriešinimo iš kauniečių poros Rūtos Bubulienės ir Dalios Sunklodės. Pergalė pasiekta rezultatu 2:0(21:10; 21:17) ir iškovotas kelialapis į didįjį finalą. Čia jos kovojo su pajėgia pora kelmiete Jurgita Biliene ir buvusia labai pajėgia Lietuvos badmintonininke kauniete Rasa Šulniene. Dvikovos favoritėmis besąlygiškai buvo laikomos varžovės. Tačiau Aldona ir Judita pateikė staigmeną – pirmą setą laimėjo minimalia persvara 21:19. Antrame sete varžovės parodė savo meistriškumą ir išygino rezultatą, laimėdamos setą 21:7. Tačiau tai neišmušė iš vėžių A. Kasparavičienės ir J. Vadeikienės. Lemiamą, trečią, setą jos laimėjo 21:16 ir iškovojo aukso medalius. Ši įnirtinga kova tęsėsi net 33 minutes.

R. Petrošienė kartu su kita palangiške Sandra Čečkauskiene žaidė amžiaus grupėje per 35 m. Kovas jos pradėjo nuo ketvirtfinalio, kurį įveikė laimėdamos susitikimą 2:0. Pirmą setą 21:5 sutriuškinus varžoves iš Kauno, antrame turėjo pavargti, kad pasiektų pergalę 21:19. Pusfinalyje laukė rimtesnės varžovės. Vis dėlto po 37 minučių kovos 2:1(21:16; 16:21; 21:19) pasiekta pergalė prieš kaunietę Živilę Šeškevičienę ir vilnietę Aureliją Pakšytę. Pusfinalio kova atėmė daug jėgų, kurių pritrūko žaidžiant didžiajame finale. Pergalę 2:0 (21:6; 21:6) pasiekė varžovės kaunietės Jelena Kumeneckienė ir Giedrė Dapkuvienė. Ramūnei ir Sandrai įteikti sidabro medaliai.

„P. n.“ informacija


Apdovanojimus už nuopelnus Žemaitijai įsteigė Žemaitijos metų minėjimo komisija bei LR Seimo Laikinoji žemaičių grupė.

Penktadienį Žemaitijos sostinėje Telšiuose įvyko baigiamieji Žemaitijos metų minėjimui skirti renginiai, per kuriuos už nuopelnus Žemaitijai buvo įteikti 63 atminimo ženklai. Tarp apdovanotųjų – ir humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė, kurią nominavo Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyrius.

Architekto Algirdo Žebrausko ir dizainerės Vitalijos Micienės sukurtus atminimo ženklus-medalius, kuriuose sidabro saulutės fone pavaizduotas Žemaitijos herbas – paauksuota meška, per Žemaičių muziejuje „Alka“ įvykusią iškilmingą ceremoniją įteikė Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas.

Kartu su atminimo ženklu buvo įteiktas ir sertifikatas, kuriame rašoma, kad apdovanojimas „Už nuopelnus Žemaitijai“ teikiamas Žemaitijos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800-ųjų metų jubiliejaus proga.

„Apdovanojimas teikiamas už reikšmingus, išliekamąją vertę turinčius įsimintinus darbus Žemaitijai, už nuopelnus ir pasiekimus įvairiose veiklose, stiprinančiose Žemaitijos tapatybę, istorinę atmintį, kalbą, Žemaitijos, kaip istorinės Europos žemės, gyvybingumą šiuolaikiniame pasaulyje“, – įrašyta sertifikate, kurį pasirašė nominantus atrinkusios LR Seimo Laikinosios žemaičių grupės vadovė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė, apdovanojimui buvo galima nominuoti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečius, savo pasiekimais ir autoritetu garsinančius istorinę Europos žemę – Žemaitiją, savo veikla svariai prisidedančius prie šio krašto gerovės ir klestėjimo.

Apdovanotųjų „auksinėmis meškutėmis“ – taip meiliai atminimo ženklą pavadino juo apdovanota ilgametė Klaipėdos krašto žurnalistė Janina Zvonkuvienė, – gretos dar gali pasipildyti: antra apdovanojimų teikimo ceremonija numatoma minint Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtąsias metines, Kovo 11-osios išvakarėse, tad dar galima suspėti nominuoti žemaičių žemei nusipelniusius asmenis.

„P. n.“ informacija


Svarstyti motobolo bazės ateities susirinko (iš kairės) tarybos narys Dovydas Bajoras, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Kretingos motobolo klubo treneris Renatas Žiubrys, vadovas Eduardas Steckis, mero pavaduotojas Dangiras Samalius.

Kaip atrodys motobolo bazė, kol kas nėra aišku, tačiau Savivaldybė kartu su motobolo bendruomene žengė vieną žingsnį pirmyn: motobolo bazės projektavimui ketinama numatyti lėšų 2020 metų biudžete.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, mero pavaduotojas Dangiras Samalius, tarybos narys Dovydas Bajoras, Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis ir treneris Renatas Žiubrys diskutavo apie motobolo bazės viziją, kuri šiandien dar nėra aiški.

Buvo svarstoma pritraukti investuotoją, kuris padėtų vystyti veiklą, pastatyti trijų aukštų pastatą, kuriame būtų įkurtos komercinės patalpos, motociklams reikalingi garažai ir panašiai, taip pat sutvarkyti jau esamą pastatą, galbūt statyti iš naujo.

„Jeigu ateina investuotojas, jis įsipareigoja pastatyti klubui pastatą, bet nėra jokio konkretumo. Jeigu kažkas atsirastų, galėtumėme sėsti prie bendro stalo ir tada kitaip kalbėtis“, – sakė R. Žiubrys.

Motobolo bendruomenė taip pat baiminasi, kad gali sumažėti jų teritorija. „Mūsų teritorija gali sumažėti iki aikštės ir tribūnų. Tada neįsivaizduojame, kaip reikėtų vesti renginį. Mums reikalinga visa teritorija, turime ir įvairių planų, tačiau nėra pakankamai lėšų“, – nerimą išsakė E. Steckis.

Tačiau mero pavaduotojas D. Samalius patikino, kad taip neturėtų atsitikti: „Turime sutarti, ko jums reikia, norisi ir prieiti bendros išvados, tada parengti planą.“

D. Bajoras taip pat akcentavo, kad reikia sukurti bendrą viziją: „Planai dar galės keistis, tačiau turime nuspręsti, kad reikia rengti modernią motobolo bazę.“


Išmetė tiesiog laukuose

  • Edita KALNIENĖ
  • Problema
„Lietuvos pašto“ archyviniai naikinimui skirti vidiniai dokumentai išmesti tiesiog laukuose Pasieniečių gatvėje Kretingoje.

Pilietiški gyventojai „Pajūrio naujienas“ informavo, kad Pasieniečių g. Kretingoje, laukuose, mėtosi krūva dėžių su dokumentais. Paaiškėjo, kad joje – „Lietuvos pašto“ archyviniai naikinimui skirti vidiniai dokumentai. Jų tokiu būdu atsikratė bendrovės samdoma šiukšlių išvežimo įmonė.

Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė apie šiukšles informavo „Lietuvos paštą“, kuris atliekas sutvarkė tą pačią dieną. „Išmesti dokumentai greičiausiai buvo „Lietuvos pašto“ Klaipėdos 16 poskyrio, kuris yra uždarytas. Tai buvo sunaikinimui skirti dokumentai, kuriuos kažkas patingėjo nuvežti iki utilizavimo vietos. Jie patys aiškinsis, kas vairavo ir kas yra atsakingas už tai“, – situaciją įvardijo G. Liobikienė.

„Lietuvos pašto“ Koorporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė paaiškino, kad įmonės samdoma šiukšlių išvežimo bendrovė per klaidą kartu su šiukšlėmis išvežė archyvinius naikinimui skirtus vidinius dokumentus: „Vietoj to, kad, pamatę klaidą, grąžintų, išmetė tiek visas šiukšles, tiek pačius dokumentus į laukus. Sužinoję apie įvykį, „Lietuvos pašto“ atstovai iš karto nuvyko ir surinko dokumentus.“

Įmonė aiškinasi, kodėl jų samdoma bendrovė atliekų atsikratė tokiu būdu. „Šiuo metu kalbamės su bendrove, kad ji paaiškintų susidariusią situaciją, ir sieksime, kad tokių atvejų ateityje nebepasikartotų. Taip pat planuojame kreiptis į atitinkamas institucijas, kad su bendrove būtų peržiūrėta sutartis ir jos vykdymas“, – tikino V. Budrienė.

Šiukšles bet kur vis dar išmeta ir kiti Lietuvos gyventojai. Kretingos miesto seniūnijai taip pat tenka spręsti tokias problemas. „Keisčiausia, kad pas mus dažniausiai žmonės vis dar atsikrato didžiagabaričių atliekų, nors yra sudarytos visos sąlygos jas išvežti, kaip ir žaliąsias atliekas. Žmonės neseka viešai paskelbtų šiukšlių išvežimo grafikų“, – kalbėjo G. Liobikienė.

Didžiausia problema, anot miesto seniūnės, yra žaliosios atliekos: „Tik išveža jas, gyventojai vėl prikrauna prie konteinerių. Iš tikrųjų žmogus žaliąsias atliekas turėtų laikyti pas save iki išvežimo dienos.“

Prie konteinerių paliktų ar laukuose išmestų padangų šiemet taip pat netrūko, tačiau visuomenė tokiems dalykams darosi vis nepakantesnė. „Žmonės darosi nepakantesni tokiems dalykams, sąmoningėja. Palyginus, kaip buvo prieš keletą metų, – situacija gerėja“, – sakė G. Liobikienė.


Dvi katės ir šuo senoliui tapo našta

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Problema
Šuo Dangis netrukus iškeliaus į prieglaudą – pasak Aleksandro Valantino (dešinėje), kaimynas nebepajėgia gyvūnu pasirūpinti.

Iš sunkios ligos besikapstančiam Joskaudų gyventojui 76-erių Eugenijui Daugnorai pastaruoju metu tenka spręsti dar vieną nelengvą klausimą: kur dėti du bevardžius katinus ir šunį Dangį: pačiam nebėra sveikatos gyvūnus šerti, o, norint atiduoti į prieglaudą, reikėtų pakloti mažiausiai 100 eurų.

Tokių pinigų neturi

„Iš kur man, pensininkui, tokius pinigus imti? Į lauką ėdalo pamesti ir norėdamas nebeišjudu – šaukštą rankoj vos nulaikau“, – nuoskaudos neslėpė joskaudiškis. Gerai dar, kad vandens ir malkų „pečiui“ pakurti į trobą įnešąs šalia esančiame name gyvenantis kaimynas Aleksandras.

Būtent Aleksandras Valantinas prieš dvejus metus vienišu našliu likusiam Eugenijui tą lemtingą dieną ir greitąją medicinos pagalbą iškvietė.

„Paskambino Eugenijus, pasiguodė prastai besijaučiantis. Atėjęs ir pamatęs pagal požymius iškart supratau, kad būsena – labai rimta, mat pats šeimoje tokį ligonį turiu. Atvažiavo tada medikai, apžiūrėjo ir išsivežė žmogų“, – papasakojo šis.

Kol E. Daugnora 10 dienų gydėsi ligoninėje, o po to ilgiau kaip mėnesį leido reabilitacijoje, Aleksandras be priežiūros kieme paliktiems gyvūnams maisto iš savo namų nešdavęs, pašerdavę ir to paties namo, kuriame Eugenijus gyvena, antrame aukšte įsikūrę žmonės. Kadangi toliau rūpintis svetimais gyvūnais visiems nusibodo, A. Valantinas nusprendė Eugenijaus vardu pagalbos prašyti Darbėnų seniūnijoje. „Telefonu nepagalvojęs leptelėjau, kad tas šuo ir dvi katės yra būtent Eugenijaus, ir taip užkoriau problemą – seniūnijos darbuotojai po to nė į kalbas nebesileido, tvirtino, jog nemokamai „Nuarą“ gali kviesti tik valkataujantiems gyvūnams sugaudyti, o kitais atvejais už paslaugą augintinių šeimininkai turi susimokėti patys“, – graužėsi A. Valantinas.


Siekiant, kad eismo įvykiuose nukentėtų kuo mažiau pėsčiųjų, taip pat atkreipiant kiekvieno visuomenės nario dėmesį į elgesį kelyje, Kretingos rajono policijos komisariatas gruodžio mėnesį organizuos policines priemones, skirtas vairuotojų pareigų pėstiesiems kontrolei ir pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų atšvaitų bei kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimui tamsiu paros metu.

„Stebint eismo įvykių statistiką, matyti, kad padaugėjo eismo įvykių dėl užvažiavimo ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Aušra Baločkienė.

Šiais metais Kretingos rajone nukentėjo du pėstieji, jie buvo sužaloti tamsiu paros metu. „Skatiname pėsčiuosius imtis papildomų saugumo priemonių tamsiu paros metu, t. y. dėvėti šviesesnius rūbus, prisisegti atšvaitus vairuotojams matomoje vietoje ar neštis šviečiantį žibintą“, – akcentavo A. Baločkienė.

Šias saugos priemones būtina naudoti neapšviestose gatvėse ar užmiesčio keliuose, rekomenduojama naudoti ir miestuose, ten, kur apšvietimas yra įrengtas. „Net ir apšviestose pėsčiųjų perėjose esant tam tikroms aplinkybėms kelyje, pavyzdžiui, priešpriešiniam akinimui, vairuotojams sunku pamatyti pėsčiąjį, einantį per pėsčiųjų perėją“, – tikino Veiklos skyriaus tyrėja.

Policijos pareigūnai taip pat skatina automobilių vairuotojus būti atsakingiems ir atidiems kelyje –neviršyti leistino greičio, ypač dėmesingiems būti prie mokyklų, darželių, kitų švietimo įstaigų. „Tikimybė, kad į perėją įžengs pėsčiasis, visada yra, todėl automobilių vairuotojai privalo sulėtinti greitį artėdami prie perėjos“, – atkreipė dėmesį A. Baločkienė.

„P. n.“ informacija


Kalėdų giesmė lurde apgaubė mokinius, mokytojus bei šviesą įžiebusius brolius pranciškonus.

Praėjusį penktadienį vienas pirmųjų Kretingos mieste nušvito lurdas: dar neišaušus, prieš pamokų ir įprastos darbo dienos pradžią, kretingiškius nudžiugino iš lurdo slėnio dangų nušvietęs fejerverkas.

Advento laikotarpiu Kretingos pranciškonų gimnazijos mokiniai dieną pradeda malda klasėse, o tą rytą visuotinė malda skambėjo prie lurdo, kur iš bažnyčios buvo atnešta ugnis. Po rytmetinių pamaldų uždegtais fakelais šviesą atnešė vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokiniai, lydimi brolių pranciškonų – gimnazijos direktoriaus Alvydo Virbalio, jo pavaduotojo Tomo Žymanto ir Bernardo Belicko.

Lurdo grota, kurioje įžiebimo šventės išvakarėse buvo įrengta prakartėlė, nušvito simboline Kalėdų žvaigžde, o į dangų pakilo geradarių padovanotas fejerverkas.

„Adventas yra laikas, kai pradedame laukti šviesos. Jėzus gimė tamsiausią metų naktį tvartelyje, ir tai yra ženklas, jog Jis yra pasaulio šviesa. Sekdami Juo, tą šviesą skleidžiate ir jūs“, – tokią mintį, kreipdamasis į mokytojus, mokinius, jų tėvus, perteikė A. Virbalis.

Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Dovilės Žilinskaitės žodžiais, fakelai taip pat simbolizavo šviesą, kurią prieš 550 metų į Lietuvą atnešė pranciškonų brolijos įkūrėjai, o prieš 30 metų į Kretingą ją sugrąžino dabartiniai broliai. Ir ši šviesa šviečia visam Kretingos miestui.

Adventinė lurdo slėnio įžiebimo akcija jau tapo tradicine, – pirmąkart ją 2012-aisiais inicijavo Pranciškonų gimnazijos mokinių parlamentas. Tuomet buvo renkamos lėšos, patys mokiniai bei technologijų mokytojai gamino puošybos elementus girliandomis.

Puošiant šią sakralią vietą ir įrengiant instaliaciją, lėšomis – per 5 tūkst. eurų – vienais metais buvo prisidėjusi Kretingos rajono savivaldybė – tuomet lurdas nušvito 17 tūkst. lempučių, jų girliandos buvo apsiviję aplink 24 medžius.

Šiemet šventė buvo gerokai kuklesnė. „Ankstesnių metų puošmenos susidėvėjo, o naujų paruošti nespėjome. Kitiems metams turime idėjų, kaip originaliai papuošti lurdą, jas ketiname realizuoti iš projektinių lėšų“, – sakė D. Žilinskaitė.

„P. n.“ informacija


Rajonas žiba kalėdine nuotaika

  • Edita KALNIENĖ
  • Šventės
Kretingos miesto eglė šiemet skirta Žemaitijos metams. Jai dekoracijos sukurtos iš daugiau kaip 50 LED lempučių, 100 aukso spalvos žaislų, 700 metrų girliandų.

Pernai visą Lietuvą nustebinusi Kretingos eglė šiemet ne ką prasčiau sužibo ir vėl: šįkart ją puošia tautinių raštų motyvai, skirti Žemaitijos 800-osioms metinėms. Šventės nuotaiką kretingiškiams kurs ir kitos dekoracijos – skaičius 2020, per 30 eglučių, nykštukų ir kitų dekoracijų. Šventėje geros nuotaikos netrūko. Nors pliaupė lietus, nuo ankstaus ryto vyko mugė, dainomis ir šokiais džiugino rajono kolektyvai, o renginį užbaigė spalvingi fejerverkai.

Nusprendė gyventojai

„Džiugu, kad net būnant šventėje girdėjome gražius pasisakymus apie Kretingos kalėdinę eglę“, – atsiliepimus apibendrino Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė.

Svarstymų, kaip turi atrodyti miesto eglė, buvo įvairių. „Norėjome, kad eglė būtų labiau klasikinė, panaši į eglutę. Nusprendėme puošti Žemaitijos metams skirtą eglę“, – įvardijo G. Liobikienė.

Rotušės aikštę puošia 12 m karkasinė eglė iš daugiau negu 500 eglišakių. „Šiemet žmonės viešojoje erdvėje galėjo balsuoti ir nuspręsti, kokia – karkasinė ar gyva – bus eglė. Per 70 proc. balsavo už karkasinę eglę. Šios vizijos ant kirstos eglės nebūtumėme nė įgyvendinę, tačiau būtume sugalvoję ką nors kito“, – tikino seniūnė.

Dekoracijos sukurtos iš daugiau kaip 50 LED lempučių, 100 aukso spalvos žaislų, 700 metrų girliandų. Visa tai atspindi gyvybės medį, ant kurio šakų įkurdintos lietuviškos saulės.

Kalėdinę nuotaiką mieste kuria ne tik puošni eglė, bet ir kitos dekoracijos. Prieš kiek laiko mieste esančiose žiedinėse sankryžose sužibo per 30 gyvų eglučių, dabar kitas miesto vietas – Vytauto gatvėje esančias klombas, miesto akį, papildė per 30 nykštukų, kurių pagrindas yra mediniai rąstukai.

Abejingų nepaliko ir dar viena dekoracija – 2020 metus iliustruojantys šviečiantys skaičiai Rotušės aikštėje. „Skaičiai 20 ir 20 atrodo gražiai ir įdomiai, todėl nutarėme pasirinkti šią dekoraciją. Taip pat norėjosi, kad tokios niekur kitur nebūtų buvę. Per skaičius galima pereiti, kaip pro vartus“, – kalbėjo G. Liobikienė.

Rajono Savivaldybė Kalėdų eglės ir puošmenų nuomai skyrė 12 tūkst. Eur, atskirai miesto tradiciniams papuošimams – dar 14 tūkst. Eur. Miesto seniūnija šiemet naujų papuošimų miesto gatvėms nepirko, Žemaitės alėjoje ant šviestuvų kabinamus papuošimus nuomojasi.

„Kiekvienam miestui jo eglė yra pati gražiausia, todėl nesuprantu visų tu varžytuvių, – atkreipė dėmesį G. Liobikienė, pridūrusi, kad jau turi idėjų ir kitų metų eglei. – Tai tik mano idėjos, jas reikės derinti su kitais, taip pat daug kas dar gali keistis, todėl nežinau, kaip eglė atrodys kitąmet.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas