Pajūrio naujienos
Help
2020 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se291623
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 100 %
Naktį1°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar kurtumėte savo verslą Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1433) 2020-02-25

Vasario 25 d. apie 7.30 val. kelyje Šiauliai–Palanga, ties Kvecių k., sunkiasvoris automobilis susidūrė su lengvuoju. Įvykio vietoje žuvo „Citroen C3“ vairuotoja, gimusi 1978 m., sužalotas nepilnametis.

Informacija tikslinama.

Spėjama, kad avarija įvyko dėl slidžios kelio dangos. Būkite atsargūs kelyje.

Daugiau apie nelaimę skaitykite penktadienio „Pajūrio naujienų“ numeryje.

„P. n.“ informacija


Kam teks patrauklus žemės kąsnis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingiškiams neramu, kiek ilgai stovės neužstatytas plotas, besitęsiantis nuo ligoninės tarp antrojo dvaro tvenkinio ir Dvaro gatvės. „Tuščia vieta ilgai nebūna“, – svarstė jie.

Ilsėtis prie sutvarkyto pirmojo Kretingos dvaro tvenkinio besirenkantys žmonės spėlioja, kam gi priklauso erdvus plotas kitapus automobilių aikštelės, tarp Dvaro gatvės ir antrojo tvenkinio. Kol vieniems neramu, kad maždaug 3 ha sklypas puikioje vietoje neatitektų į privačias rankas, kiti siūlo iniciatyvas dar labiau įveiklinti greta esančią rekreacinę tvenkinio zoną.

Kad neištiktų „Smalyžiaus“ likimas

„Norėtųsi žinoti, kam priklauso erdvė į dešinę už tako palei antrąjį dvaro tvenkinį. Tolėliau už šios erdvės stovi Dvaro gatvės namai, jų gyventojai laisvame plote įsirengę sporto aikštę. Istoriškai tai buvo dvaro dirbama žemė. Įdomu, ar muziejus ją atgavo? Manyčiau, kad dyka žemė tokioje geroje vietoje ilgai neužsibus. Jei tai valstybinė žemė, ar neatsitiks taip, kad kažkas sugebės apeiti įstatymus, privatizuoti, o paskui, žiūrėk, pastatys ir išparduos namus. Juolab kad pavyzdžių jau turime: Pastauninko parke, kone ant paties tako, pastatytas „Smalyžius“ iš pradžių tebuvo tik laikinas statinys, tačiau per laiką žemė aplink jį tapo privačiu sklypu“, – kalbėjo kretingiškis J. D., pageidavęs neviešinti pavardės.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė paaiškino, kad visi trys dvaro tvenkiniai yra paminklinėje kultūros paveldo teritorijoje. Jie sudaro vientisą architektūrinį kraštovaizdžio paveldą – grafas Tiškevičius sukūrė unikalų inžinerinį statinį, sujungdamas visus 3 žemyn besileidžiančius tvenkinius, kurių vandenys buvo įkinkyti į vandens malūną.

„Negalėtų būti jokios kalbos apie tvenkinių ir jų pakrančių perdavimą – jie ir turi likti paminklinėje teritorijoje. Tačiau svarstome, gal tą 3 ha plotą ties gyvenamaisiais namais, suderinus su Kultūros paveldo departamentu, galima būtų atskirti iš dvaro paminklinės teritorijos ir perduoti Savivaldybei. Šis plotas yra labiausiai nutolęs nuo dvaro tvenkinių, jį muziejus turi prižiūrėti, šienauti. Svarstome, gal Savivaldybė galėtų tas buvusias dvaro žemes panaudoti miesto rekreacinėms reikmėms“, – kalbėjo V. Kanapkienė.


KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopos vadas Kęstutis Piluckis tikisi, kad kuopa naujas patalpas ras kaip įmanoma greičiau.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 306 Kretingos pėstininkų kuopa šiuo metu vis dar dirba Kretingos rajono švietimo centre, kuriame turi vieną kabinetą. Besiplečiančiai kuopai šios patalpos darosi per ankštos, todėl kariai savanoriai aktyviai ieško naujos būstinės. Tai daryti paskatino ir rajono Savivaldybė.

Pasiliks tiek, kiek reikės

Savivaldybė 306 Kretingos pėstininkų kuopos paprašė išsikraustyti iš Švietimo centre esančių patalpų, tačiau po diskusijų buvo nutarta atšaukti šį prašymą. „Anksčiau jie buvo pareiškę norą išsikraustyti iš tų patalpų, tačiau dabar situacija truputį keičiasi – sustabdėme susitarimą kraustytis, nes jie neranda patalpų, kurios būtų tinkamos veiklai vystyti“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Savivaldybės atstovai buvo susitikę su 306 Kretingos pėstininkų kuopos vadu Kęstučiu Piluckiu ir aptarė situaciją. „Buvome susitikę su Kretingos karių savanorių vadu ir nutarėme ieškoti kitų patalpų, kurios jiems tiktų plėtrai, ginklams laikyti ir panašiai. Akivaizdu, kad dabartinės patalpos, esančios Švietimo centre, jų pačių nebetenkina – ten yra per mažai vietos, todėl svarstomi įvairūs variantai“, – tikino J. Girdvainė.

Šiuo metu kuopa įsikūrusi viename maždaug 16–17 kv. m kabinete. Kuopoje yra 92 kariai. „Per susitikimą su rajono vadovais paaiškinome situaciją, kad neturime, kur išsikelti, galime išvykti tik į Klaipėdą, rinktinę. Tad jie mums pasiūlė pasilikti, kol rasime tinkamas patalpas. Tikimės, kad artimiausiu metu galėsime persikelti kitur“, – paaiškino K. Piluckis.

Susitarimą patvirtino ir J. Girdvainė: „Sutarėme, kad kuopa tame kabinete gali būti tiek, kiek reikės, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir anksčiau. Tačiau darysime viską, kad kuo greičiau atsirastų naujos patalpos.“

306 Kretingos pėstininkų kuopa patalpomis naudojasi pagal panaudos sutartį, už jų nuomą yra atsakinga Įgulų aptarnavimo tarnyba.


Vykdant Kretingos rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą, kurį Savivaldybės taryba patvirtino šių metų sausį, Kretingos rajono lopšelis-darželis „Eglutė“ iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. turi būti prijungtas prie Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“.

Dar 1984 metais tuometiniame Kretingos tarybiniame ūkyje-technikume darbuotojų vaikams įsteigtas lopšelis-darželis „Eglutė“ rajone yra vienintelė įstaiga, kurioje vaikai ugdomi pagal M. Montessori metodą. Šiandieną „Eglutėje“ veikia 3 ikimokyklinio amžiaus vaikų grupės, jas lanko 55 vaikai. „Eglutę“ lankančių vaikų tėvai yra susirūpinę, ar išliks M. Montessori ugdymo programa po įstaigos reorganizacijos. Akcentavusi šios ugdymo metodikos išskirtinumą ir svarbą ugdant mažuosius rajono gyventojus, tarybos narė socialdemokratė Augenija Juknevičienė praėjusio ketvirtadienio tarybos posėdyje svarstant „Eglutės“ reorganizavimo sprendimo projektą, dar kartą klausė, ar po reorganizacijos nebus atsisakyta M. Montessori programos. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė patikino, kad pagal M. Montessori metodą vaikai bus ugdomi ir reorganizuotoje įstaigoje. „Tai, kad vaikai ugdomi pagal M. Montessori metodiką, yra viena mūsų rajono švietimo sistemos stiprybių“, – teigė vedėja.

Tame pačiame, vasario 20 d., įvykusiame tarybos posėdyje Savivaldybė taryba pritarė ir Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ prijungimui prie Salantų gimnazijos, Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ – prie Vydmantų gimnazijos bei Rūdaičių mokyklos – prie Simono Daukanto progimnazijos iki šių metų rugpjūčio 31 d. Didžiausias pasipriešinimas buvo dėl Rūdaičių mokyklos. Šios mokyklos savarankiškumą išsaugoti bandė tinklo pertvarkos projekto svarstyme aktyviai dalyvavę šios mokyklos bendruomenės atstovai, direktorė, kai kurie tarybos politikai, tarp jų buvo ir tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė.


Kretingos rajone šeštadienį pradėjo siautėti stiprūs vėjai, dėl kurių kai kurie gyventojai trumpam liko be elektros. Kretingos ugniagesiams taip pat teko vykti į iškvietimus dėl ant kelio nuvirtusių medžių.

„Pagrindiniai gedimai pradėti fiksuoti vasario 22 d. pavakarę ir vasario 23 d. rytą. Iš viso sutrikimus dėl vėjo patyrė apie 1,5 tūkst. Kretingos rajone esančių namų ūkių. Visi jie buvo sutvarkyti gedimo fiksavimo dieną. Vidutinė elektros tinklo gedimų šalinimo trukmė siekė iki 2 val.“, – įvardijo ESO atstovas Tomas Kavaliauskas.

Pagrindinės elektros gedimų priežastys: virstantys medžiai, jų šakos, dėl ko nutrūko elektros oro linijos ar kilo gedimų elektros pastotėse.

Vėjas siautėjo ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Įsismarkavęs vėjas šalyje nuo vasario 22 d. pavakarės iki vasario 23 d. 14 val. be elektros įvairiais laiko tarpsniais buvo palikęs per 70 tūkst. namų ūkių Lietuvoje. „Savaitgalį vėjas sukėlė ypač sudėtingų gedimų miškingose vietovėse, kai vienoje linijoje medžiai, jų šakos virto ne vienąkart ant elektros oro linijų ar sulaužė atramas.

Gedimų šalinimu rūpinosi beveik 100 operatyvinių brigadų visoje Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį T. Kavaliauskas, atsiprašydamas vartotojų už galimai patirtus nepatogumus. 

Dėl ant kelio nuvirtusių medžių ugniagesiai sekmadienio naktį gavo du iškvietimus. Ugniagesiai-gelbėtojai supjaustė ir medžius nuo važiuojamosios kelio dalies pašalino kelyje Vaineikiai–Šukė, 1 km atstumu nuo Vaineikių kaimo, ir Mikoliškių kaime.

„P. n.“ informacija


Vienintelės profesinio mokymo įstaigos rajone – Kretingos technologijos ir verslo mokyklos Kretingos rajono savivaldybė prarasti nenori. Grėsmė Kretingsodžio kaime veikiančiai mokyklai kilo, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradėjo valstybės profesinio ugdymo mokyklų tinklo pertvarką.

Kretingos rajono savivaldybės taryba protokoliškai jau yra patvirtinusi, kad Savivaldybei ši profesinio ugdymo įstaiga yra reikalinga. Praėjusį ketvirtadienį, vasario 20 d., Savivaldybės taryba protokoliškai pritarė ir Kretingos technologijos ir verslo mokyklos reorganizacijai bei ketinimui prie šios mokyklos prijungti Kretingos rajono švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo skyrių. Šiame skyriuje šiandieną mokosi 140 mokinių. Tai iš nuosekliojo mokymo sistemos iškritę suaugusieji asmenys bei mokymuisi motyvacijos problemų turintys 12–16 metų mokiniai, čia suteikiamos galimybės saugiai leisti laisvalaikį nuo 14 iki 29 metų jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties.

Panašus švietimo įstaigos modelis, sujungus profesinį ir suaugusiųjų, jaunimo mokymą, įdiegtas Alytuje. Dar 4 šalies profesinės mokyklos eina tokiu pat išlikimo keliu.

„Tarybos priimti protokoliniai sprendimai yra tik leidimas pradėti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl galimo mokyklos ateities modelio, kitų sąlygų. Jeigu mokykloje lieka vien profesinis ugdymas – šios mokyklos rajone nebeturėsime“, – aiškino meras Antanas Kalnius.

Idėjos profesinę mokyklą išsaugoti sujungiant ją su Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija atsisakyta galutinai, tokiai galimai reorganizacijai pasipriešino gimnazijos kolektyvas. Vienas šios idėjos atmetimo argumentų buvo, kad gimnazija yra orientuota į akademinį mokslą.

Savivaldybės tarybai pritarus reorganizuoti profesinę mokyklą sujungiant ją su rajono Suaugusiųjų mokymo skyriumi, Savivaldybės vadovai, administracija derėsis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl būsimo mokyklos modelio, pavaldumo, išlaikymo kaštų pasidalijimo tarp ministerijos ir Savivaldybės. A. Kalniaus teigimu, galutinį sprendimą dėl mokyklos reorganizacijos, naujo modelio priims Savivaldybės taryba, kai bus aiškios su ministerija suderėtos sąlygos.

Tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė pasidalijo kaimynų skuodiškių patirtimi. Jie profesinio ugdymo mokyklą Skuode išsaugojo Savivaldybei įsipareigojus skirti lėšas įstaigos ūkio reikmėms, lėšas mokymui skiria valstybė.

Kretingos technologijos ir verslo mokykla valdo 56 ha žemės, pastatus, kurių plotas viršija 15 tūkst. kv. m, per 10 traktorių, kitą turtą. Tarybos nariai patarė derantis su ministerija turtą išlaikyti Savivaldybės rankose, neatiduoti jo Valstybės turto fondui, kad atnaujintos įstaigos veiklai nereikalingą turtą ateityje būtų galima parduoti, o už gautas lėšas stiprinti jos mokymo bazę.

„P. n.“ informacija


Po darbo paštininkai automobilius palieka prie geležinkelio ir autobusų stoties.

Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ šalies kaimiškose vietovėse įgyvendina modernaus laiškininko reformą. Modernus laiškininkas pašto paslaugas teikia kliento namuose: užprenumeruoja spaudą, išsiunčia korespondenciją ir kt. Paštininko iškvietimas į namus nekainuoja. Kretingos rajono savivaldybėje modernaus laiškininko reformą „Lietuvos paštas“ vykdyti pradėjo šiemet: uždarė Kūlupėnų, Kartenos, Vydmantų pašto skyrius, laiškanešius aprūpino planšetėmis, jiems priskirtoms teritorijoms aptarnauti skyrė naujus automobilius. Laiškanešys įmonės automobilį pasiima ir jį palieka nurodytoje vietoje.

Kretingoje pašto automobiliai po darbo paliekami aikštelėje prie geležinkelio ir autobusų stoties. Vietos jiems čia gal ir užtektų, tačiau kaimų kelių purvu aptaškyti automobiliai šios Kretingos svečių sutikimo ir išlydėjimo vietos nepuošia. „Kai prasidės turizmo sezonas, prašysime, kad murzinus automobilius „Lietuvos paštas“ laikytų atokesnėje vietoje“, – žadėjo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

Modernaus paštininko reforma nepatenkinti vydmantiškiai nenuleidžia rankų ir kovoja, kad būtų atkurtas vykdant reformą uždarytas Vydmantų pašto skyrius, kurio patalpos tebėra neužimtos.

Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius piktinosi, kad „Lietuvos paštas“ uždarė pašto skyrių didžiausioje ir tebeaugančioje rajono gyvenvietėje. „Paštą dabar atneša vėlai, vakare – 18–19 val.“, – tarė jis.

„Lietuvos pašto“ Klaipėdos regiono vadovė Vida Pikčiūnienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad dėl skyriaus Vydmantuose atkūrimo nesvarsto. Automobiliams kitos vietos dar nenumatė. „Iki turizmo sezono pradžios laiko yra“, – sakė ji.

„P. n.“ informacija


Kretingos TAU direktorė Janina Mikučionienė šiai neformaliojo švietimo įstaigai vadovaus antrą kadenciją.

Kretingos trečiojo amžiaus universitetas (TAU), vienijantis per pustrečio šimto narių, visuotiniame rinkiminiame susirinkime šios neformaliojo švietimo organizacijos vadove antrai kadencijai išrinko Janiną Mikučionienę, patvirtinta ir 9 narių valdyba.

Šventišką susirinkimo nuotaiką kūrė ne tik galimybė pasidalinti pasiekimais, plėtojant Kretingos TAU veiklą, bet ir susirinkime dalyvavę svečiai: LR Seimo narys Antanas Vinkus, rajono Švietimo centro direktorė Adelė Mazeliauskienė, stovėjusi prie TAU kūrimo ištakų, institucijų bendradarbiavimo partnerių atstovai Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė, rajono Visuomenės sveikatos biuro vadovė Julija Andrijauskaitė.

Seimo nario A. Vinkaus pasirašyti Padėkos raštai buvo įteikti J. Mikučionienei, kuri Kretingos TAU vadovaus dar trejus metus – tiek trunka direktoriaus kadencija, valdybos pirmininkei Angelei Paulauskienei ir chorvedžiui kompozitoriui Aloyzui Žiliui, kuris vadovauja moterų vokaliniam ansambliui „Svajonių aidas“.

„Šis kolektyvas, koncertavęs mūsų rajone, Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje, Kelmėje, kituose rajonuose, kaimyninėje Latvijoje, ne tik suteikia galimybę dainą mėgstantiems žmonėms prasmingai leisti laiką, bet ir garsina mūsų universitetą šalies ir tarptautiniu lygiu“, – neabejojo J. Mikučionienė. Jos metinėje veiklos apžvalgoje nuskambėjo dar daug gerų dalykų, kuriuos suspėjo nuveikti Kretingos TAU studentai.

Prieš gerą dešimtmetį pradėjęs veiklą nuo 2–3 fakultetų, Kretingos TAU šiandien turi 7 fakultetus: Meninės saviraiškos, Etnokultūros, Sveikos gyvensenos, Kraštotyros ir pažinimo, Kultūros ir meno, Buities kultūros, Socialinės psichologijos. Per metus TAU studentams skaitytos 37 paskaitos, tarp jų vyko ir paskaitos-pokalbiai, paskaitos-praktiniai užsiėmimai, paskaitos-ekskursijos, literatūrinės popietės, diskusijos, edukacinės išvykos, pažintinės ekskursijos, kai TAU studentai vyko į tolimesnius kraštus ir pabuvojo Vokietijoje, Egipte, Lenkijoje, Ukrainoje – pastarojoje šalyje senjorai 7 dienas sveikatą stiprino Truskavieco kurorte.


Keturiolikmetis palangiškis Kristupas Kerulis Lietuvai atstovaus tarptautiniame konkurse „Slavianskij Bazar“.

Keturiolikmetis palangiškis televizijos projekto „Lietuvos balsas“ finalininkas Kristupas Kerulis iškovojo galimybę Lietuvai atstovauti liepos viduryje įvyksiančiame tarptautiniame konkurse „Slavianskij Bazar“ Baltarusijos mieste Vitebske.

Nebuvo paprasta

„Neretai šis konkursas prilyginamas mažajai Eurovizijai, nes į jį patenka vienintelis savo šalies atstovas. Festivalis suskirstytas į amžiaus grupes: vaikų – 8–14 m. ir suaugusiųjų – 18–35 m. Taigi Kristupas Lietuvai atstovaus vaikų „Slavianskij Bazar“ konkurse“, – paaiškino jo mama Jurgita Kerulienė.

Vasario pradžioje Klaipėdos koncertų salėje K. Kerulis dalyvavo nacionalinėje atrankoje į Baltarusijoje vyksiantį konkursą. „Mano sūnus į festivalį patekti mėgino nuo 2014 m. Tai buvo jo 4-asis bandymas. Ir pagaliau pavyko“, – džiaugėsi J. Kerulienė. Tiesa, palangiškis dalyvauti konkurse galėjo tik dėl  šiemet įvestos naujovės – pakeista amžiaus grupė: ankščiau konkurse galėjo dalyvauti vaikai iki 12 m., šiemet – iki 14-os.

„Slavianskij Bazar“ – konkursas, turintis gilias tradicijas, skaičiuojantis jau 18-us, suaugusiųjų – 29-erius metus.

„Iš tikro, labai džiaugėmės, kad pasisekė būtent dabar, o ne tuomet, kai bandėme anksčiau. Dabar Kristupas scenoje jaučiasi tvirčiau, labiau supranta, ką joje daro, kokią žinutę nori perduoti auditorijai“, – tikino J. Kerulienė.

Ši pergalė Kristupui nebuvo lengva. Dėl kelialapio į Vitebską kovojo pirmąjį organizatorių atrankos etapą praėjusių 11 vaikų. Iš jų – 5 „Lietuvos Balsas. Vaikai” dalyviai, iš kurių 3 – pirmojo sezono „Lietuvos Balsas. Vaikai“ finalininkai, tarp kurių – ir nugalėtoja Milėja Stankevičiūtė.

„Atstovauti savo šaliai Vitebske ir dainuoti išskirtinai didelei žmonių auditorijai Kristupui bus ypač laukiama akimirka. Kaip pats sako, kuo daugiau žmonių, tuo labiau „veža“, – emocijomis dalijosi J. Kerulienė.

Kaip ir Nacionalinėje atrankoje, taip ir Baltarusijoje reikės atlikti dvi dainas. Pirmąją dieną vaikai dainuos savo šalies autorių parašytus kūrinius, antrąją – pasirodys su dainomis, kurios labiausiai patinka, atspindi vaiko charakterį. „Kol kas repertuaro nesame galutinai patvirtinę“, – atskleidė J. Kerulienė.

Toliau dalyvaus įvairiuose projektuose

Pasibaigus projektui „Lietuvos Balsas. Vaikai“ Kristupas nesustojo ir toliau pasirodo įvairiuose renginiuose, yra kviečiamas koncertuoti, skina pergales respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose.

2019 m. birželį Jūrmaloje įvykusiame tarptautiniame menų konkurse „Rudaga New star“ laimėjo Grand Prix ir kvietimą į šių metų vasarą vyksiantį menų čempionatą Los Andžele, Holivude. Praėjusių metų spalį iš Italijoje įvykusio konkurso „TOP Voice Italia“, kuriame pasirodė daug stiprių dalyvių iš įvairių Europos šalių, Kristupas parsivežė I vietą. Praėjusiais metais taip pat tapo „Lietuvos Maximalistu” ir buvo įvertintas skatinamąja stipendija muzikos srityje. 

„Šiuo metu Kristupas įnirtingai rengiasi „Dainų dainelės“ televizijos etapui ir netrukus LRT televizijoje pasirodysiančiam televizijos projektui „Dainuok su manimi“, – atskleidė J. Kerulienė.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

ŽEMAITĖS al. vasario 23 d. apie 16.59 val. sustabdžius automobilį „Mercedes Benz“ 1962 metais gimusiam jo vairuotojui buvo nustatytas 2,33 prom. girtumas.

KRETINGOS r.

KŪLUPĖNUOSE vasario 21 d. apie 19.23 val. sustabdžius automobilį „BMW“ jo 1974 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 1,76 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Apdovanojimą I v. užėmusios komandos vartininkui kurmaitiškiui Audriui Jašmontui įteikė rajono vicemeras Dangiras Samalius (dešinėje).

Baigėsi Rajono salės futbolo II lygos kovos, kuriose, be V vietoje likusios ir vienintelės į pusfinalį nepatekusios Salantų FK „Salanto“ komandos, varžėsi dar keturios komandos, po pusfinalių išsiaiškinusios galutines pozicijas.

Rungtynėse dėl I v. susitiko ir pernai nugalėtojų vardus iškovoję „Kurmaičiai“ ir daugumai gana netikėtai į finalą prasibrovę jauni „Vydmantų“ futbolininkai. Kaip rodė rungtynių pradžia, finalą „Kurmaičių“ komanda pradėjo turėdama tikslą kaip įmanoma greičiau pelnyti pirmąjį įvartį, o „Vydmantų“ komandai beliko bandyti užklupti varžovus kontratakomis. Savo tikslą „Kurmaičiai“ pasiekė jau 7-ą minutę, po Gražvydo Gujo įvarčio, bet, bandant pelnyti antrąjį įvartį, vydmantiškiams pavyko išnaudoti savo momentą ir atstatyti pusiausvyrą 1:1. Iki I kėlinio pabaigos kurmaitiškiams pavyko dar kartą išsiveržti į priekį po Deivido Gedvilo pelnyto įvarčio. Antrasis kėlinys jau visiškai priklausė „Kurmaičių“ komandai, kuri turėjo gerokai daugiau keitimų ir galimybių keistis, kas leido išsaugoti jėgas, o keitimų stokoję „Vydmantų“ futbolininkai visiškai atidavė žaidybinę persvarą ir leido varžovams pelnyti dar tris įvarčius be atsako ir iškovoti įtikinamą pergalę.

„Kurmaičių“ komandos vadovas Vaidotas Gedvilas neslėpė džiaugsmo dėl pakartotos pernykštės sėkmės, nes titulą visada sunkiau apginti negu iškovoti. Jis teigė, kad komanda svarstė ir apie galimybę šiemet išbandyti savo jėgas I lygoje, bet tam sutrukdė viena aplinkybė – žaidėjų migracija: „Mums būna sunku susirinkti į rungtynes, nes daug jaunimo išvažiuoja į didžiuosius miestus studijuoti, kai kurie žaidėjai išvyksta padirbėti į užsienį, o jei visi būtų visada, tai komanda tikrai galėtų žaisti ir I lygoje.“ Pašnekovas pusiau pajuokavo, kad komanda sudaryta iš ištisų šeimų dinastijų: komandai atstovauja ir abu jo sūnūs Vaidotas ir Deividas Gedvilai, broliai Gražvydas ir Lukas Gujai ir net tėvo Audriaus ir sūnaus Valdo Jašmontų tandemas.


Arimanto Mikaločiaus (nuotr. dešinėje) vadovaujama „Kretinga“ savoje aikštėje įveikė Regionų krepšinio lygos A diviziono autsaiderius Lietuvos sporto universiteto studentus.

„Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė dar dvejas Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono rungtynes. Išvykoje kretingiškiams nepavyko rimčiau pasipriešinti V vietą užimančiai „Raseinių“ komandai, o šeštadienį namuose mūsiškiai nesunkiai įveikė Kauno Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentus. Iki reguliaraus sezono pabaigos likus sužaisti vos du turus kretingiškiai su 14 pergalių ir tiek pat pralaimėjimų išlieka VIII turnyro lentelės vietoje, o galutinė pozicija paaiškės po dvejų rungtynių namuose artėjantį savaitgalį.

Vasario 21 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 89:108 (22:32; 22:24; 23:28; 22:24) pralaimėjo prieš Raseinių „Raseinius“ (17 pergalių, 11 pralaimėjimų). Šiame susitikime kretingiškiai prieš varžovus nusileido visuose kėliniuose, o paskutinį kėlinį šeimininkų persvara išaugo iki 30 taškų (34 min. 69:99). Ir, nors per likusį laiką kretingiškiai sušvelnino skirtumą, bet „taškų lenktynėse“ varžovams neprilygo.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Rokas Šimkevičius (4/6 dvitaškiai, 3/5 tritaškiai, 3/4 baudos) – 20, Tadas Budrys (3/3 tritaškiai) ir Rokas Nikitinas (2/3 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai, 21 naud. balas) – po 13, Domininkas Matutis (4/4 baudos, 7 rez. perdavimai, 6 išprov. pražangos) – 12, Rytis Zabita (5/8 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) ir Karolis Opulskis – po 11, Mantas Aukselis – 5, Tadas Maželis (6 rez. perdavimai, 6 išprov. pražangos) – 4, Arnas Sabaliauskas ir Kornelijus Stonkus.

Vasario 22 d. Kretingos „Kretinga“ namuose 91:62 (32:22; 26:12; 15:18; 18:10) nepaliko vilčių Kauno LSU studentams (1 pergalė, 28 pralaimėjimai). Šį susitikimą jau „Kretingos“ komanda diktavo varžovams puolimo madas ir, besibaigiant pirmajai rungtynių pusei, susikrovė 24 taškų persvarą – 58:34. Trečią kėlinį varžovams pavyko pasinaudoti kretingiškių atsipalaidavimu ir priartėti (27 min. 65:51), bet, besibaigiant paskutiniam ketvirčiui, „Kretingos“ komandos persvara pasiekė 32 taškų ribą (39 min. 91:59) ir iškovojo lengvą pergalę prieš absoliučią lygos autsaiderę.


Buriasi kitokius vaikus auginantys tėvai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Kretingiškė Rima, kartu su kitomis Aspergerio sindromą turinčių vaikų šeimomis, kviečia burtis tėvus į savitarpio pagalbos ir paramos grupę, kad kartu lengviau būtų įveikti iškylančius sunkumus bei iššūkius. Pirmasis grupės susitikimas įvyks šį šeštadienį, vasario 29-ąją, 16 val. Kretingos šv. Antano dienos centre, J. Pabrėžos g. 4.

Vienas mūšio lauke – ne karys

Pasak 14-metį paauglį auginančios Rimos, iniciatyvos suburti tėvus, auginančius vaikus su Aspergerio sindromu, ji ėmėsi todėl, kad nei mokyklos, nei psichologinės tarnybos, nei sveikatos priežiūros centrai Lietuvoje šiandien negali jiems suteikti nuoseklios kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos.

„Trūksta informacijos, nėra specialistų, o – ir aiškios, laiko patikrintos ir veiksmingos programos. Todėl tėvai šiame kelyje dažniausiai lieka vieniši. Dėl visuomenėje vis dar gajaus mitais apipinto požiūrio į autizmą daugelis tėvų vengia arba nesutinka pripažinti, kad neįprastai besielgiantis ir bendravimo sunkumų turintis vaikas yra kitoks“, – kalbėjo savipagalbos grupės iniciatorė.

Rima pripažino, kad kitokius, – bet tai nereiškia, kad blogesnius, – vaikus auginantys tėvai iš tiesų gali jaustis labai vieniši, iš aplinkinių institucijų pagalbos sulaukę nedaug arba visai nesulaukę, todėl būna akimirkų, kai vienatvė ir bejėgiškumo jausmas smogia visu smarkumu.

Tad, jos žodžiais, kuo sindromas anksčiau diagnozuojamas, tuo lengviau pasiekti darnaus, ramaus autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bei visos šeimos gyvenimo.


Palangiškis populiarina švyturius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Pristatydamas knygą „Jūros švyturio sargas“, Aidas Jurkštas siekia Lietuvoje populiarinti švyturių turizmą.

Palangiškis dailininkas kolekcionierius farologas (švyturių tyrinėtojas) 54-ių Aidas Jurkštas, Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje pristatęs naujai išleistą paties redaguotą lenkų rašytojo Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus knygą „Jūros švyturio sargas“, ja pradėjo kelionę po Žemaitiją, kurios siekis – supažindinti visuomenę su švyturių svarba tautų istorijoje ir kultūroje.

Dovana Lietuvos visuomenei

Pristatydamas nedidelės apimties – vos 48 psl. novelę, kurią papildė vaizdais ekrane, A. Jurkštas pasakojo, kad ši knygelė išskirtinė tuo, nes išleista Lenkijoje šios šalies Nacionalinio jūrų muziejaus bičiulių draugijos, besirūpinančios Gdansko pakrantės švyturių turizmu, iniciatyva bei už jos lėšas.

„Lenkijoje švyturių turizmas yra labai populiarus. Ši visuomeninė draugija siekia padėti jį populiarinti ir kaimyninėje Lietuvoje. Ji įsteigė švyturių mėgėjų apdovanojimą „Bliza“, kuriuo siekiama skatinti turistus lankyti savo ir kitų šalių švyturius. Švyturiai apipinti mįslingomis istorijomis, jie žavi ne tik nepakartojamais jūros vaizdais, bet ir atveda laivus į uostą. Todėl jie taip traukia viso pasaulio turistus“, – kalbėjo pirmąjį Lietuvoje, Šventojoje, švyturių muziejų siekiąs įkurti A. Jurkštas.

Skatinant susidomėjimą švyturiais, ir buvo išleista Lietuvos visuomenei skirta H. Senkevičiaus novelė, parašyta 1884 m., Lietuvoje pirmąsyk išleista 1908 m. Šios novelės bei populiarių kūrinių „Quo vadis“, „Tvanas“, „Be dogmos“ autorius buvo daug po pasaulį keliavęs žurnalistas. Jis pabuvojo ir novelėje aprašomoje Panamoje, kai tuo metu buvo statomas garsusis kanalas, sujungęs Rytų ir Vakarų Amerikos krantus.


Pradeda statyti Vydmantų bažnyčią

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
Vilniečio architekto Alvydo Šeiboko suprojektuota Vydmantų Dievo gailestingumo bažnyčia savo forma primins aukai iškeltas dvasininko rankas.

Statyti savo bažnyčią vydmantiškai rengėsi dar prieš 23-jus metus, tačiau procesas užsitęsė ir realūs darbai prasidės tik dabar: šią savaitę bus paskelbtas statybos bendrovių konkursas bažnyčios ir klebonijos pamatams pakloti bei įvesti inžinerinius tinklus. Statybų pradžia numatyta kovo pabaigoje.

Pradės nuo šventovės ir klebonijos

Taip nuspręsta vasario 23-ąją įvykusiame Vydmantų bažnyčios statybos tarybos posėdyje: aptarta bažnyčios statybos pradžia, išrinktas naujas bažnyčios statybos tarybos pirmininkas, – juo tapo Virginijus Japertas. Posėdyje vienbalsiai už jį balsavo dalyvavę: Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, inžinierius techninės priežiūros vadovas Kastytis Kunickas, tarybos nariai Alina Skripkauskienė, Gražina Katkuvienė, Pavelas Rogačiovas, Reda Kasnauskė, Kęstutis Korsakas, Virginijus Domarkas, Stasys Skripkauskas, Vacys Dalangauskas, Rimvydas Šakinis, Simas Končius.

Klebono K. Petravičiaus žodžiais, V. Japertas nuo pat bažnyčios statybos iniciatyvos pradžios aktyviai palaikė naujos bažnyčios poreikį Vydmantuose. Statyti Vydmantuose bažnyčią žmonės nusprendė prieš daugiau kaip du dešimtmečius, tačiau projektas paseno ir teko rengti naują projektą – tai užtruko pastaruosius 3,5 metų. Pagaliau leidimas statyti Dievo Gailestingumo bažnyčią Vydmantuose gautas.

Vydmantų bažnyčios kompleksą sudarys šventovė, klebonija ir parapijos namai. Posėdyje buvo nutarta darbus pradėti nuo bažnyčios ir klebonijos pamatų, nes įprastai bažnyčios statyba ir pradedama, įrengiant būstą klebonui, besirūpinančiam statybos reikalais, – K. Petravičius Vydmantuose gyvenamo ploto neturi. Trečiojo statinio – parapijos namų – statyba nukeliama į kitus darbų etapus.

„Svarstome galimybę parapijos namų projektą ir dalį žemės perduoti Vydmantų bendruomenei, kuri statytų bendruomenės namus. Tačiau reikės pastangų, įveikiant biurokratijos labirintus“, – neslėpė klebonas.


Ėgliškių kaime, viename Andulių gatvės sklype, netoli kelio, ieškodami drenažo darbininkai aptiko 105 mm artilerijos sviedinį.

„Sviedinys – vokiškas, Antrojo pasaulinio karo. Atsiradimo aplinkybės gali būti kuo įvairiausios, tačiau labiausiai tikėtina, kad tai – Antrojo pasaulinio karo mūšių reliktas“, – įvardijo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Kazimiras Bogdanas.

Radinys buvo transportuotas ir saugiai sunaikintas tą pačią dieną Kairių poligone.  „Sprogmuo kėlė pavojų aplinkiniams, tačiau jo būklė leido jį transportuoti, todėl buvo išgabentas į Povilo Plechavičiaus (Kairių) poligoną sunaikinti. Sprogmens viduje dar buvo sprogstamosios medžiagos, tai ir buvo pirminė priežastis įvertinant jo pavojingumą“, – paaiškino K. Bogdanas. Artilerinis sviedinys sunaikintas taikant standartines procedūras – jį susprogdinant.

Tris valandas trukusią operaciją atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 2 Sprogmenų neutralizavimo būrio 4 skyrius, dislokuotas Klaipėdoje.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas