Pajūrio naujienos
Help
2020 Gegužė
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną16°C debesuotumas 4 %
Naktį5°C debesuotumas 11 %
Apklausa

Ar skiepytumėtės nuo koronaviruso?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1457) 2020-05-26

Bendrovė „Kretingos vandenys“ kartu su tarptautinio projekto partneriais tiria, kaip efektyviai aktyvinti vandens filtrai išvalo nuotekas nuo į jas patenkančių medikamentų. Įmonės nuotekų valyklų technologė Donata Pasovienė paaiškino, kad tokių teršalų šalinimas iš nuotekų nėra išsamiai ištirtas.

„Žmonių suvartojamų medikamentų kiekis vis labiau didėja, tačiau retas susimąsto, kur nukeliauja į žmogaus organizmą patekę vaistai. Didelė dalis medikamentų pasišalina iš žmogaus organizmo ir vienaip ar kitaip patenka į buitinių nuotekų valymo įrenginius“, – pastebėjo bendrovės „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklų technologė Donata Pasovienė.

Dalyvauja tarptautiniame projekte

Prieš trejus metus bendrovę „Kretingos vandenys“ pasiekė informacija apie planuojamą vykdyti projektą „Less is More“, kuris susijęs su energiją tausojančia technologija, skirta vaistams ir kitiems teršalams šalinti. „Kretingos vandenys“, išreiškę norą dalyvauti šiame tarptautiniame projekte, tapo jo partneriai. Vedantysis projekto partneris – Švedijos Lund universitetas, kuriam periodiškai yra siunčiami atitekančių ir ištekančių išvalytų nuotekų iš Kretingos miesto nuotekų valyklos mėginiai.

„Šiuo metu bendrovės „Kretingos vandenys“ Kretingos miesto nuotekų valykloje yra pastatytas aktyvintos anglies filtras, kuris turi svariai pagerinti ištekančių nuotekų kokybę, sumažinti medikamentų, tokių, kaip paracetamolis, diklofenakas, ibuprofenas, koncentracijas“, – projekto naudą įvardino technologė D. Pasovienė.

Bendrovė „Kretingos vandenys“, siekdama būti draugiška aplinkai ir norėdama naudoti inovatyvius papildomo nuotekų valymo įrenginius, pasibaigus projektui nuotekų valymo procese ir toliau planuoja naudoti projekto metu įsigytą aktyvintos anglies filtrą.

Bendra projekto vertė – 153 tūkst. 20 Eur, iš kurių 85 proc., arba 130 tūkst. 67 Eur finansuojama pagal Europos Sąjungos 2014–2020 m. Interreg South Baltic programą. Likusius 15 proc., arba 22 tūkst. 953 Eur, iš savo lėšų prisidės „Kretingos vandenys“.


Rekonstruota Kastyčio g. apsodinta glaustašakiais skroblais.

Palangiškiai ir kurorto svečiai pajūrį jau gali pasiekti dar viena rekonstruota gatve: nors pagal sutartį rangovai darbus turėjo baigti iki rugpjūčio, Kastyčio gatvė atnaujinta ir važiuotiesiems bei pėstiesiems atiduota naudotis dar nesulaukus birželio.

Kastyčio gatvės rekonstrukcijos darbai, kuriuos atliko bendrovė „Eurovia Lietuva“, vyko keliais etapais. Per pirmąjį sutvarkyti Kastyčio gatvės ruožai nuo Ganyklų g. iki Vytauto g. bei nuo Smilčių g. iki Naglio al., per antrąjį – nuo Vytauto g. iki Smilčių g. Viso projekto vertė 1 mln. 72 tūkst. 800 eurų, lėšas skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Per rekonstrukciją buvo paklota nauja gatvės danga, atnaujinti šaligatviai, taip pat buvo atnaujintas gatvės apšvietimas – panaikinta elektros oro linija ir pakloti požeminiai elektros kabeliai, pakeisti vandentiekio lietaus nuotekų tinklai, pasirūpinta ir mažosios architektūros elementais.

Atnaujinant Kastyčio gatvę buvo atsižvelgta ir į neįgaliųjų poreikius – šaligatviuose įrengta reljefinė vedimo linija regos negalią turintiems pėstiesiems, turinčiųjų judėjimo negalią patogumui įrengtos patogios nuovažos.

Kastyčio gatvės gale, palei jūrą, įrengta patogi, trinkelėmis grįsta automobilių stovėjimo aikštelė. Vienu metu čia gali stovėti 50 transporto priemonių. Dar keletas naujų vietų, skirtų automobiliams statyti, įrengta ties Ganyklų gatve ir ties vaikų darželiu „Nykštukas“. Tai ypač patogu mažylius į ugdymo įstaigą atvežantiems tėvams.

Rekonstruotą gatvę papuošė ir atnaujinti želdynai – Kastyčio gatvėje pasodinti 26 skroblai. Pasirinkta glaustašakė skroblų forma, kad medžiai neišsikerotų, patraukliai atrodytų.

Šiuo metu Palangoje ir Šventoje intensyviai vyksta ir kitų gatvių rekonstrukcijos darbai. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresnysis patarėjas Giedrius Ramonas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad atnaujinamas S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ruožas nuo Klaipėdos plento iki Sporto gatvės, Valteriškės gatvės ruožas nuo Kretingos g. iki Vilimiškės kelio, prasidėjo ilgai laukta Bangų gatvės pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Klaipėdos plento iki Vytauto gatvės rekonstrukcija.

Šiemet numatoma pradėti ir Bangų gatvės ruožo nuo Klaipėdos plento iki Vytauto g. rekonstrukciją, taip pat Vilimiškės kelio nuo magistralės A11 Šiauliai–Palanga, Gintaro ir Šventosios gatvių bei pietinio Nemirsetos apvažiavimo kelio atnaujinimo darbus.

„P. n.“ informacija


Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad ES ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis krizės mastas paaiškės tik rudenį. Natūralu, kad šalims vienoms ją įveikti būtų itin sunku. Laimė, esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Europos mastu jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti.

Kai kurie ekonomikos sektoriai, visų pirma susiję su žmonių judėjimu ir paslaugomis, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Kas dešimtas europietis pragyvena iš turizmo, kuris šiuo metu visiškai sustojęs. Lietuvoje šis sektorius sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Kroatijoje ir Graikijoje turistai suneša penktadalį ekonomikos. Apskritai visos paslaugų sritys, kurių daugelis iš esmės užsidarė bent trims mėnesiams, daugumoje ES valstybių sudaro ūkio pagrindą.

Europos ekonomikai gaivinti naudojamos įvairios priemonės – nuo esamo biudžeto lėšų ir paskolų iki biudžeto taisyklių švelninimo ar obligacijų supirkimo. Kovai su COVID-19 protrūkio padariniais visų pirma bus pasitelkti nepanaudoti 37 mlrd. eurų iš ES sanglaudos fondų. Lietuvai iš šio krepšelio teks net 1,5 mlrd. eurų. Papildomas milijardas iš ES biudžeto skirtas ir kaip garantija Europos investicijų fondui, kuris per bankus užtikrina paramą smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Taip tikimasi bent 100 tūkst. tokių įmonių Europoje suteikti 8 mlrd. eurų vertės paskolų.

153 mlrd. eurų siekiantis ES biudžetas sudaro vos apie 2 proc. visų ES valstybių biudžetų kartu sudėjus. Jis yra mažesnis už vienos vidutinio dydžio Vakarų Europos valstybės, pavyzdžiui, Belgijos ar Austrijos, biudžetą. Todėl nėra galimybių vien iš jo finansuoti reikšmingas visą žemyną apimančias ekonomikos skatinimo priemones. Europos Komisija jau krizės pradžioje pranešė išnaudojusi kiekvieną šiems metams numatytą biudžeto eurą.

Dėl to didžiausia dalis ES pagalbos bus teikiama paskolomis, taip pat leidžiant valstybėms lanksčiau planuoti išlaidas ir laikinai neribojant jų biudžeto deficito. ES turi geriausią įmanomą skolinimosi reitingą, todėl gali lengvai pritraukti lėšų rinkose ir palankiomis sąlygomis perskolinti jas valstybėms. Tikimasi nuo 2021 m. gerokai padidinti leidžiamą pasiskolinti sumą, kad valstybės dar dažniau naudotųsi šia galimybe.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

PALANGA

KLAIPĖDOS pl. Gegužės 21 d. apie 20.05 val. kieme automobilis „Toyota“, vairuojamas blaivaus 1994 m. gimusio vyro, kliudė iš tarp stovinčių automobilių išbėgusį 2011 m. gimusį vaiką, kuris nuvežtas į ligoninę.

LIEPOJOS pl. gegužės 21 d. apie 17 val. patruliuojantys pareigūnai pastebėjo automobilį „BMW“, iš kurio, pamatęs pareigūnus, išlipo ir pradėjo bėgti vaikinas. Pareigūnai miške pasivijo 1980 m. gimusį vyrą. Jis pripažino, kad bėgo, nes turėjo draudžiamų medžiagų, kurias bėgdamas išmetė. Apžiūrėjus vietą, rastas maišelis ir lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga. Pradėtas tyrimas.

ANAIČIŲ g. gegužės 24 d. apie 21.51 val. sustabdyto automobilio „Audi A4“ vairuotojas, gimęs 1999 m., neturėjo teisės vairuoti ir jam nustatytas 1,91 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Pinigus išgrynindavo Kretingos rajone

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai baigė tirti didelės apimties sukčiavimo bylą, kurioje įrodymai surinkti dėl dešimties epizodų. Buvo išaiškintas fiktyviai Vilniuje ir Klaipėdoje butus nuomojęs asmuo.

Sukurdavo fiktyvius skelbimus

Žmonės buvo apgaudinėjami visoje šalyje, tačiau pinigai išgryninami Kretingos rajone. „Kai būna neaiškūs įtariami asmenys, ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo atlieka tas policijos komisariatas, kurio veiklos teritorijoje buvo išgryninti pinigai. Dėl to visi ikiteisminiai tyrimai buvo perduoti mūsų komisariatui“, – paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Nusikalstamos veikos buvo vykdomos iš Marijampolės pataisos namų. Nustatyta, kad šiose pataisos namuose bausmę jau atliekantis 1989 m. gimęs asmuo nukopijuodavo vieno skelbimų portalo skelbimus, kuriuose pateikiama informacija apie nekilnojamojo turto nuomą, taip pat pasisavindavo ir ten įkeltas tų butų nuotraukas. Po to sukurdavo naują, apgaulingą skelbimą apie tariamai Klaipėdoje ir Vilniuje nuomojamus butus. Tos pačios nuotraukos kartodavosi keliuose fiktyviuose skelbimuose.

Jais susidomėję būsto ieškantys asmenys sukčiui pervesdavo sutartas rezervacijos sumas, kai kuriais atvejais – ir dviejų mėnesių nuomos sumą. Telefonu jiems būdavo paaiškinama, kad pinigus esą reikia pervesti notarui, buto savininkui, dukrai, žmonai, draugui, agentui ar panašiai.

Kad yra apgauti, žmonės suprasdavo tuomet, kai, susitarus susitikti ir apžiūrėti neva nuomojamą būstą, susisiekti su „nuomotoju“ nebepavykdavo.

Panašus apgaulės būdas vienu atveju buvo panaudotas ir tariamai parduodant automobilį.

Įprastai išviliotos sumos siekdavo nuo 200 iki 640 eurų. Iš viso apgaulės būdu buvo pasisavinta 3 tūkst. 400 eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš šių sukčiavimo atvejų buvo pradėtas praėjusių metų birželio mėnesį. Paskutinis, dešimtasis, atvejis buvo gautas šių metų balandžio mėnesį. Ikiteisminį tyrimą Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai užbaigė šių metų gegužės mėnesio viduryje.

Po keturis tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus pradėta Vilniuje ir Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose bei Kretingoje.

„Buvo pakankamai sudėtinga ištirti, nes nusikalstamos veikos vykdytos iš pataisos namų. Vienu metu net buvo kilusi mintis sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kaip neįrodžius kaltės tam tikriems asmenims“, – apie kilusius sunkumus kalbėjo A. Pužauskas.

Kretingos rajono policijos pareigūnai kaltinamajam aktui surašyti bylą perdavė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Bylą sudaro dešimt dėl sukčiavimo pradėtų ikiteisminių tyrimų. „Galimas atvejis, kad tokių epizodų yra ir daugiau, galbūt ne visi žmonės pranešė policijai apie galimą apgavystę, – sakė A. Pužauskas, pasidžiaugęs, kad yra ištirta dar daugiau nusikalstamų veikų. – Tikiuosi, kad kalti asmenys bus patraukti atsakomybėn.“

Įtariamasis pareigūnams gerai žinomas – ne kartą teistas už vagystes, plėšimą, nesunkų kūno sužalojimą ir kitus nusikaltimus. Tyrėjams jis prisipažino sukčiavęs, teigė, kad veikė vienas.

Už sukčiavimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.


Informacinius leidinius apie kurortą iš stendo–spintelės prie Palangos TIC galima pasiimti visą parą, čia pat juos galima ir grąžinti.

Į didžiausią Lietuvos kurortą šią vasarą atvyksiančių svečių laukia maloni staigmena: informaciją apie lankytinas kurorto vietas bus galima gauti visą parą. Palangos turizmo informacijos centro iniciatyva keturiose kurorto vietose bus įrengti stendai–spintelės, iš kurių bus galima pasiimti Palangos ir Šventosios žemėlapius, lankstinukus ir kitus turistams skirtus leidinius.

Pirmasis stendas jau įrengtas prie senosios Palangos autobusų stoties patalpose įsikūrusio turizmo informacijos centro (TIC), ir, pasak įstaigos direktorės Rasos Kmitienės, kurorto svečiai jau spėjo įvertinti naujovę: savaitgaliais už stiklinių durelių sudėtus leidinius, ypač kurorto žemėlapius, turistai gan greit išsinešiojo, ir improvizuota biblioteka nuolat papildoma. Biblioteka šią naujovę galima pavadinti todėl, kad šalia pastatyta dar viena spintelė–dėžė, į kurią kurorto svečiai gali grąžinti panaudotus informacinius leidinius. „Pati idėja nėra nauja: mes pasinaudojome Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro gerąja patirtimi, – „Pajūrio naujienoms“ sakė R. Kmitienė. – Mums patiko sumanymas, kad turistams reikalingiausia informacija, o labiausiai jiems reikalingi kurorto žemėlapiai, visą parą būtų prieinama ne tik internete. Patiko ir tai, kad svečiams suteikiama galimybė pasinaudojus informaciniais leidiniais juos grąžinti – šitaip galima prisidėti ir prie gamtos tausojimo, tvaraus turizmo plėtojimo.“

Naujųjų informacinių stendų–spintelių kūrimu ir gamyba pasirūpino Klaipėdos dizaino centras. Be jau pastatytųjų prie Palangos TIC, po vieną stendą su leidiniais artimiausiu metu bus įrengta Šventojoje, prie miestelio seniūnijos pastato, ir Palangos autobusų stotyje.


Susitikti su Kretingos rajono savivaldybės politikais Klaipėdos sklandytojų klubo deleguotas Gintautas Zubė sakė, kad, neįvykdant Savivaldybės iškeltų panaudos sąlygų, jiems gali tekti ieškotis vietos kitur.

Per pusmetį jau trečiąkart susitikę Kretingos rajono savivaldybės politikai ir Klaipėdos sklandytojų klubo atstovai nesutarė dėl tolimesnio šio klubo, vykdančio savo veiklą Kartenos aerodromo teritorijoje, likimo ir išsiskirstė nesukirtę rankomis. „Kilo daugiau klausimų, neaiškumų nesumažėjo“, – išsiskirstant reziumavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Savivaldybė sulaukė akibrokštų

Klaipėdos sklandymo klubui atstovavęs profesionalus „Ryanair“ avialinijų pilotas Gintautas Zubė tikino klubo įpareigotas ir inicijavo susitikimą su Kretingos rajono tarybos politikais.

Rajono meras A. Kalnius priminė bendrą situaciją, kad spręsti Klaipėdos sklandytojų klubo likimą Savivaldybę jau kurį laiką spaudžia Susisiekimo ministerija, ragindama perimti Kartenos aerodromo turtą savo žinion arba atiduoti valstybei. Jo žodžiais, klubo nariai kaskart raginami pristatyti savo veiklos viziją, ir, jei būtų pasistengę, jau šiemet iš rajono biudžeto, kaip ir kiti sporto klubai, būtų gavę lėšų.

„Šių metų pradžioje rajono taryba nusprendė, kad Savivaldybė perima turtą – jau derėjomės su ministerija ir klubą ketinome priimti į savo glėbį. Deja, įvyko pakeitimų – gavome gyventojų skundą, kad klubas užtvėrė keliuką, kuris veda angarų link, ir užblokavo įvažiavimą į ūkininkų sodybas. Dar po kelių dienų sulaukėme kvietimo į teismą, kad klubas nori įsiteisinti vieną iš dviejų angarų“, – situaciją apibūdino A. Kalnius.

Teismas nusprendė

G. Zubė priminė klubo istoriją nuo 1969-ųjų, kai iš bazės prie Palangos oro uosto persikėlė į nebaigto statyti Kartenos karinio aerodromo teritoriją: „Dar gyvi klubo senbuviai, kurie prisimena čia buvus didžiulę pelkę, kurią išsilygino, sutvarkė, įrengė elektros, vandentiekio tinklus. Reikėjo kažkur laikyti orlaivius, ir klubas pasistatė angarą, vėliau jį patys remontavome. Keitėsi valdžios ir teisinė aplinka, o mūsų užgyventas turtas liko neįregistruotas.“

Jo žodžiais, 2010-aisiais teismo keliu kaip klubo nuosavybę jie jau įsiteisinę 9 vasaros poilsio namelius. Dabar gi nori įteisinti angarą, kad turėtų, kur laikyti techniką: „Dėl to kreipėmės į teismą, o teismas pats nusprendė, kurias suinteresuotas šalis įtraukti į procesą“, – užtikrino sklandytojas.

G. Zubė sakė šįsyk atvežęs Savivaldybei pasiūlymą, kaip galima būtų išnaudoti 63 ha aerouosto teritoriją: „Galėtų ateiti investuotojai, parasparnių, parašiutininkų klubai, – bendromis jėgomis suremontuotume įvažiavimo kelią, čia galėtų įsikurti kavinės, moteliai, viešbutis. Bet tam reikia Savivaldybės geros valios, nes žemė – ne mūsų. Trejus metus esame „pakabinti ore“ – neturime pratęstų sutarčių dėl panaudos. Norėjome surengti sportines šventes, oreivystės renginius, bet pagrindinė kliūtis – neturime veiklos sutarties ir atsimušame lyg į sieną“, – savo poziciją dėstė klubo atstovas.


Vieno Vilniaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojai nebežino, kaip pažaboti nuolat triukšmaujančius ir girtaujančius kaimynus. Kreipėsi į ne vieną instituciją, tačiau, anot jų, niekas nepadeda. Su tokia problema susiduria ir daugiau Kretingos rajono gyventojų, tačiau dažniausiai tam užkirsti kelią ir išspręsti tokias problemos trukdo įstatymai, ginantys žmogaus teises.

Visi nusigręžė

Vilniaus gatvės viename daugiabučių gyvenantys žmonės jau ne pirmus metus kenčia nuolatinį kaimynės triukšmavimą ir girtavimą. Moteris gyvena kartu su neįgaliu pilnamečiu sūnumi, kuris taip pat linkęs triukšmauti. „Tiek mama, tiek sūnus, mūsų žiniomis, turi psichinę negalią. Kreipėmės ir į psichiatrinę, tačiau dabar ne tie laikai, kad prievarta gydytų, o meras paliko mus likimo valiai“, – situaciją apibūdino kitame aukšte gyvenantis kretingiškis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).

Gyventojai dėl kaimynų keliamo triukšmo ir girtavimo ne kartą kreipėsi ir į policiją. „Kas iš to, kiek galima kviesti policiją, vis tiek naktimis garsiai leidžiama muzika. Policija atvažiuoja, apramina ir išvažiuoja. Ji kviečiama mažiausiai kartą per mėnesį, būna, kad ir patys išsikviečia, kuomet tarpusavyje susimuša. Taip pat pas juos dažnai važiuoja ir greitoji medicinos pagalba, kodėl – nežinome“, – sakė gyventojas.

Į kaimynės butą dažnai ateina ir pašalinių asmenų, kurie kartu vartoja alkoholį. Tai – ne vienintelė problema, kurią kelia ši kaimynė. Gyventojai neapsikenčia ir iš buto sklindančios smarvės. „Smarvė jaučiama ir tuomet, kai su ta moterimi prasilenkiame laiptinėje, taip pat einant pro jos butą. Nesuprantame, kodėl meras neatsiunčia kokios sanitarinės tarnybos, kad ten ką nors padarytų. O dabar visi nusisuka nuo mūsų“, – kalbėjo moters kaimynystėje gyvenantis vyras.


Veža nemokamai, bet džiaugiasi ne visi

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Problema

Kretingos miesto Vilniaus gatvės rekonstrukcija ir karantinas pakoregavo viešojo transporto grafikus, o tuo pačiu susisiekimo problemų sukėlė ir atokiau nuo centro esančiuose mikrorajonuose gyvenantiems žmonėms.

Pėstiems senjorams – per toli

„Aš ne tik esu iš Bajorų, bet dar ir gyvenu bajoriškai – prireikus gydymo įstaigoje susileisti vaistus ar parduotuvėje nusipirkti maisto produktų, į miesto centrą kaskart turiu važinėti taksi“, – ironijos negailėjo į redakciją užsukusi garbaus amžiaus Amelija Statkuvienė. Pašnekovės nuomone, pradėjus remontuoti Vilniaus gatvę, Bajoruose gyvenantys žmonės jaučiasi atskirti nuo miesto, tarsi būtų ne kretingiškiai. Anksčiau iki centro jie nuvažiuodavo iš Klaipėdos grįžtančiais mikroautobusais, kurie dabar centro nesiekia.

„Kadangi toliau mūsų neveža, anądien išlipau autobusų stotyje, vairuotojas patikino, kad į centrą nemokamai veža specialus geltonas mikroautobusas. Su dar viena keleive laukiam laukiam – nei atvažiuoja, nei ką. Paskui pastebėjom užrašą, kad važiuoja kas 20 minučių, bet ne dienomis, kai labiausiai žmonėms reikia, o rytais ir dar vakarais“, – teigė Amelija. Moteris svarstė, ar apskritai tokiu laiku keleiviniam transportui yra, ką vežioti? Pavyzdžiui, vienas mikroautobusas iš stoties išvažiuoja 8.40, o kitas bebus jau tik 15.20 val. Jaunesni ir stipresni žmonės, užuot kelias valandas laukę, anot pašnekovės, nueina pėsčiomis, o ką daryti senjorams?

„Kodėl „Autobusų parkas“ negali iš stoties į miestą kursuojančio savo įmonės autobusiuko laiko priderinti prie to laiko, kuriuo pro Bajorus važiuoja iš Klaipėdos parvažiuojantis mikroautobusas“? – klausė ji.

Direktoriaus Arvydo Dyburio teigimu, bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ grafikus rekomenduoja, o sprendimus priima rajono Savivaldybė. „Bandėme siūlyti variantą, pagal kurį geriau būtų aptarnaujamas lapyno rajonas, tačiau kategoriškai nebuvo pritarta, nes klausimas neišdiskutuotas“, – sakė jis ir davė suprasti, kad prie jo galbūt dar bus galima grįžti. O ką darys su Bajorais?


Darbėnų seniūnijoje, Želvių kaime, gegužės 23 d. apie 13 val. degė atvira teritorija. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, paaiškėjo, kad dega miško paklotė.

Gaisrą gesinti pradėjo miškininkai, atvykę su savąja autocisterna. Vanduo į gaisravietę buvo vežamas 2 km atstumu iš gaisrinio hidranto. Per gaisrą išdegė apie 40 arų miško paklotės.

„P. n.“ informacija


Praėjusį ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės Strateginės plėtros taryba minimalia vieno balso persvara nusprendė nekelti Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ iš dabartinio pastato į Salantų gimnazijos patalpas, jas pritaikius darželio-lopšelio reikmėms, panaudojant iš Vyriausybės papildomai gautus 773 tūkst. eurų gimnazijos renovacijai užbaigti. Prieš lopšelio-darželio perkraustymą į gimnaziją sukilo salantiškiai, jų protesto balsus išgirdo ir į juos atsižvelgė praėjusį trečiadienį, Strateginės plėtros tarybos posėdžio išvakarėse į Salantus nuvykęs meras Antanas Kalnius. Kartu su A. Kalniumi ankstesnio sprendimo įkurdinti lopšelį-darželį gimnazijos pastate atsisakė Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkė, salantiškė Vitalija Valančiutė, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Ročys, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika. Sprendimui palikti lopšelį-darželį dabartiniame jo pastate susilaikydami nepritarė Ekonomikos ir finansų, Ekonominės plėtros ir ūkio bei Kontrolės komitetų pirmininkai Dovydas Bajoras, Romualdas Jablonskis ir Jolita Vaickienė. Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė Strateginės plėtros tarybos ketvirtadienio posėdyje nedalyvavo. Strateginės plėtros tarybai, kurią sudaro 7 Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, vadovauja meras.

Meras neįtikino

Dovydas BAJORAS

Kretingos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas

Susilaikiau balsuojant dėl sprendimo nekelti Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ į renovuojamas Salantų gimnazijos patalpas. Renovuodami Salantų gimnazijos pastatą, statydami jo priestatą turėjome viziją, kad šiame pastate bus modernus švietimo centras, kuriame po vienu stogu įsikurs visos Salantuose veikiančios Savivaldybės švietimo įstaigos – gimnazija, meno mokykla, lopšelis-darželis. Strateginės plėtros tarybos posėdžio, kuris įvyko praėjusį ketvirtadienį, išvakarėse kalbėjome su meru Antanu Kalniumi apie šią perspektyvą, jis išsakė tokią pat ir tvirtą poziciją, kad viską keliame į vieną pastatą, kol nenuvyko į Salantus. Manęs neįtikino mero pasakymas Strateginės plėtros taryboje, cituoju: „Gerbiami tarybos nariai, žinokite, tėveliai mane tiesiog nuginklavo.“ Kur švietimo srities, kitų specialistų išvados dėl tokio staigaus posūkio sprendžiant milijonų eurų vertės ir vien pinigais nepamatuojamo vaikų ugdymo klausimą. Jų niekur nemačiau, jos nebuvo pateiktos Strateginio planavimo tarybai.

Susilaikiau, nes man kilo klausimas, o kas toliau? Lopšelių-darželių veiklai keliami vis aukštesni reikalavimai – atitikimas higienos normoms, saugumui ir kt. Gal dabartiniams tėvams ir tinka senasis darželio pastatas toks, koks jis yra, o ar tiks tiems, kurie atves savo vaikus po dvejų, trejų ar penkerių metų. Kokia darželio vizija po 5 metų?

Kai Salantuose renovuotas, erdvus, modernus pastatas nebus visas išnaudotas (gimnazijos mokinių skaičius nuo 800 yra sumažėjęs iki 300, gyventojų Salantuose – nuo 2 tūkst. 300 iki 1 tūkst. 400), tai joks kitas tikrai nebus statomas ar renovuojamas. Tai būtų nesąžininga kitų Kretingos miesto ar rajono gyvenviečių gyventojų atžvilgiu. Turime Kretingoje darželių dar su sovietinių laikų „nugyventais“ klozetais. Kas prisiims atsakomybę už trumparegiškumą, vienos nakties ar ketvirtadienio ryto sprendimą dėl Salantų lopšelio-darželio „Rasa“? Toliau kentės visi Savivaldybės gyventojai, laukiantys nesulaukiantys, kada remontus jų gatvę ir pan.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas